Popiežius sekmadienio vidudienį: kas man yra Jėzus?
Iš Evangelijos pasakojimo suprantame, koks šis klausimas svarbus, kad apaštalai galėtų pagrįstai save laikyti tikrais Kristaus mokiniais. Nors dvylika apaštalų jau buvo daug kuo dalijęsi su Mokytoju, jie dalyvavo Jo gyvenime ir tarnystėje, tai dar savaime nereiškė, kad jie iš tiesų Jį pažįsta ir suvokia Dievo Karalystės slėpinį. Todėl, pirmiausia paklausęs, ką apie Jį mano žmonės, Jis kreipiasi tiesiai į juos: „O kuo jūs mane laikote?“
Pasak popiežiaus, atsakyti į šį klausimą – tai esminis žingsnis visų laikų mokiniams, taigi ir kiekvienam iš mūsų. Tikėjimas nėra mums duotas kartą ir visiems laikams; priešingai, mums nuolat reikia iš naujo atrasti Kristų ir Jo Evangeliją, gilintis į Jo žinią ir atnaujinti savo gyvenimo pasirinkimus, kad jie atitiktų tai, ką išpažįstame. Turime įveikti pagundą manyti, jog jau viską žinome, ir paversti tikėjimą vien įpročiu.
Kiekvieną dieną turime savęs klausti: kas man yra Jėzus ir ką Jo buvimas reiškia mano gyvenime? Šis klausimas turi mums kilti ypač, kai meldžiamės ir apmąstome Evangeliją. Jis turi kilti ir tada, kai susiduriame su brolių bei seserų žaizdomis ir poreikiais, taip pat santykiuose ir situacijose, kurios labiausiai prabyla į mūsų sąžinę. Turime įvairiose gyvenimo situacijose klausti, koks yra mūsų tikėjimas. Ar Viešpats Jėzus mums tėra didi istorinė asmenybė, pasakiusi ir nuveikusi svarbių dalykų, ar Jis iš tiesų yra Dievo Mesijas, Tas, kuris buvo siųstas, kad įvestų mus į Tėvo meilę ir perkeistų mūsų gyvenimą bei pasaulį.
Sekmadienio vidudienį komentuodamas Mišių Evangelijos ištrauką popiežius sakė, kad niekada neturėtume užsisklęsti savo religiniuose įsitikinimuose, bet turime būti atviri gyvam ryšiui su Kristumi. Kartais tikėjime tenkinamės tuo, ką esame girdėję iš kitų, ar tuo, kas mums buvo perduota, galbūt ir su gerais ketinimais, tačiau Jėzus kviečia mus asmeniškai atsakyti į tai, ko Jis mūsų kiekvieną dieną klausia. Turime stengtis pažinti Jį iš arti, neatmesti Jo draugystės, leisti, kad susitikimas su Juo mus perkeistų, net jei toks susitikimas gali pareikalauti eiti dar nepažintais keliais ir rinktis kitaip, nei įsivaizdavome.
Tai galioja tiek mūsų asmeniniam gyvenimui, tiek Bažnyčios kelionei ir pastoraciniams sprendimams. Nepakanka ir toliau viską daryti taip, kaip darėme visada. Svarbu dažnai savęs klausti: kas man yra Viešpats? Ar iš tiesų Jį pažįstu? Ko šiandien iš manęs prašo Jo Evangelija? Kokius žingsnius turėčiau žengti ir kokius pasirinkimus padaryti?
Baigdamas prieš „Viešpaties angelo“ maldą sakytą kalbą popiežius ragino šauktis Mergelės Marijos užtarimo, kad ji padėtų mums eiti tikėjimo keliu. (jm / Vatican News)
