Popiežiaus katechezė: Valandų liturgija – visos Dievo tautos malda
Bendrosios audiencijos katechezėje Leonas XIV tęsė ciklą, skirtą Vatikano II Susirinkimo dokumentams. Šį kartą jis kalbėjo apie konstitucijos Sacrosanctum Concilium dalį, skirtą Dievo tautos liturginei maldai, ypač Valandų liturgijai.
Susirinkimas visų pirma priminė, kad, kaip pabrėžia šv. Paulius, pati Šventoji Dvasia mus moko melstis. Nuo Sekminių dienos Šventoji Dvasia veikia Bažnyčioje įkvėpdama visą jos veiklą, ypač maldą. Po Jėzaus Prisikėlimo Jeruzalėje susikūrusios tikinčiųjų bendruomenės gyvenimas buvo persmelktas tos Dvasios, kurią dovanojo Viešpats.
„Nuo to laiko, – teigia Susirinkimas, – Bažnyčia niekada nesiliovė rinkusis švęsti velykinio slėpinio: skaityti, kas „visuose Raštuose apie jį pasakyta“ (Lk 24, 27), švęsti Eucharistijos, kurioje sudabartinama garbinga jo mirties pergalė, ir drauge dėkoti „Dievui už jo neapsakomą dovaną“ (2 Kor 9, 15) Jėzuje Kristuje, „kad būtume jo didybės šlovei“ (Ef 1, 12) Šventosios Dvasios dėka“ (Sacrosanctum Concilium, 6).
Popiežius pastebėjo, kad mūsų laikais, kai vyrauja efektyvumo ir vartotojiškumo mąstysena, malda kai kam gali atrodyti nereikalinga ar net beprasmė. Pasaulyje, kuriame mokslas ir technologijos dedasi galintys duoti visus atsakymus, malda gali atrodyti kaip bėgimas nuo tikrovės. Netgi kai kurios krikščioniškos šeimos nesugeba išmokyti savo vaikų melstis, o nemažai žmonių maldą supranta tik kaip vieną iš technikų, padedančių siekti savo psichologinės gerovės. Dėl to, pabrėžė popiežius Leonas, malda, kaip pamatinė mūsų žmogiškumo dimensija, turi būti iš naujo atrasta ir turime suprasti tikrąją jos prasmę.
Konstitucija Sacrosanctum Concilium į šį poreikį pažvelgė labai rimtai. Popiežius Paulius VI skelbdamas šį pirmąjį Vatikano II Susirinkimo priimtą dokumentą sakė: „Pirmoje vietoje – Dievas; malda – pirmoji mūsų pareiga; liturgija – pirmasis mums dovanojamo dieviškojo gyvenimo šaltinis ir pirmoji mūsų dvasinio gyvenimo mokykla“ (Kalba Šv. Petro bazilikoje, 1963 m. gruodžio 4 d.).
Popiežius Leonas priminė, kad šiame Susirinkimo dokumente terminas „malda“ iš tiesų reiškia visą liturgiją. Ši perspektyva yra esminė, nes būtent ji nulėmė liturginės reformos kryptį, kurios pagrindinis tikslas buvo aktyvus tikinčiųjų dalyvavimas liturgijoje, tai yra Bažnyčios maldoje. Paulius VI labai troško, kad ypač Valandų liturgija – kasdienė viešoji Bažnyčios malda, neatsiejama nuo Eucharistijos, – giliai persmelktų, gaivintų, ugdytų Dievo tautos dvasinį gyvenimą. Kad šis šventojo popiežiaus troškimas išsipildytų, Valandų liturgija turi būti vis dažniau praktikuojama kasdieniame visų pakrikštytųjų asmeniniame ir bendruomeniniame gyvenime. Daugeliui žmonių, norinčių išmokti melstis, ypač katechumenams, Valandų liturgija turėtų būti krikščioniškosios maldos kelias ir mokykla. Eucharistija bei Valandų liturgija yra Bažnyčios gyvenimo kvėpavimas, per kurį Šventoji Dvasia gaivina visą Kristaus mistinį Kūną, sakė Leonas XIV.
Valandų liturgija yra glaudžiai susijusi su Eucharistija ir skleidžia jos šviesą, pašventina mūsų kasdienio gyvenimo laiką. Melsdamiesi šia malda pradedame dieną tikėjimu ir dėkingumu; vidudienį prašome ištvermės ir ištikimybės kasdieniuose darbuose; vakare malda lydi saulėlydžio metą; naktį užmiegame, patikėdami save Dievo ramybei. Kiekviena liturginė valanda yra vilties aktas. Šitaip mūsų žemiškoji kelionė tampa maldingu budėjimu kartu su visa Bažnyčia, laukiant mūsų Viešpaties šlovingo sugrįžimo, baigė popiežius katechezę.
Po katechezės, sveikindamas įvairias piligrimų grupes, popiežius priminė šią dieną, rugpjūčio 5-ąją, Bažnyčios liturgijoje minimą Snieginės Dievo Motinos šventę – Šv. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos Romoje pašventinimo metines. Popiežius ragino prašyti Švenčiausiąją Mergelę padėti mums ištikimai melstis, kad Dievas visada užimtų pirmąją vietą kiekvieno iš mūsų gyvenime. (jm / Vatican News)
