Paieška

Popiežius sekmadienio vidudienį: mylime, nes esame mylimi

„Jei mane mylite, – jūs laikysitės mano įsakymų“ (Jn 14, 15), – sako Jėzus šio sekmadienio Mišių Evangelijoje. Šis teiginys padeda mums išsivaduoti iš klaidingo įsivaizdavimo, kad Dievas mus myli tada, kai laikomės įsakymų, tarsi mūsų teisumas būtų Dievo meilės sąlyga, kalbėjo popiežius sekmadienio vidudienį prieš kartu su į Šv. Petro aikštę susirinkusiais romiečiais ir piligrimais kalbėtą velykinę „Regina Caeli“ maldą.

Ne mūsų teisumas yra Dievo meilės sąlyga, bet priešingai – tai Dievo meilė padaro įmanomą mūsų teisumą, sakė Leonas XIV. Iš tiesų laikomės įsakymų pagal Dievo valią tada, kai atpažįstame Jo meilę mums, tokią, kokią ją mums apreiškė Kristus. Todėl Jėzaus žodžiai yra kvietimas užmegzti ryšį, palaikyti santykį, bendrauti, o ne perspėjimas ar šantažas.

„Pats Kristus yra tikros meilės kriterijus ir matas – meilės, kuri yra amžinai ištikima, tyra ir besąlygiška; meilės, kuri dovanoja save nesiekdama valdyti, kuri teikia gyvybę nieko nereikalaudama mainais, – kalbėjo popiežius Leonas. – Jei Dievas pirmas mus pamilo, tai ir mes galime mylėti, o kai mylime Dievą, tuomet ir mūsų meilė artimui yra tikra. Su meile yra panašiai kaip su gyvybe: gyventi gali tik tas, kuris yra gavęs gyvybę, tad ir mylėti gali tas, kuris yra mylimas. Todėl Viešpaties įsakymai yra gyvenimo tvarka, gydanti mus nuo netikrų meilių. Jie yra gyvenimo būdas, vedantis į išganymą.“

Todėl, kad mus myli, Viešpats nepalieka mūsų vienų gyvenimo išmėginimuose, bet pažada Globėją, Tiesos Dvasią. Tai dovana, kurios „pasaulis neįstengia priimti“ (Jn 14, 17), kol atkakliai laikosi blogio, engia vargšus, atstumia silpnuosius, žudo nekaltuosius. Tačiau tas, kuris atsiliepia į Jėzaus meilę, Šventojoje Dvasioje randa sąjungininkę, kuri niekada neapleidžia. Tuomet mes visada ir visur galime liudyti Dievą, kuris yra meilė. Žodis „meilė“ reiškia ne žmogaus proto idėją, bet dieviškojo gyvenimo tikrovę, per kurią visa buvo sukurta iš nebūties ir atpirkta iš mirties.

Popiežius atkreipė savo klausytojų dėmesį ir į tai, kad dovanodamas mums tikrą ir amžiną meilę Jėzus dalijasi su mumis savo, kaip mylimo Sūnaus, tapatybe. Esame Jėzaus broliai ir seserys bei vieni kitų broliai ir seserys.

Baigdamas kalbą popiežius prašė dėkoti už šią dovaną ir patikėti save Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Dievo Meilės Motinos, užtarimui. (jm / Vatican News)

2026 gegužės 10, 12:16

Antifona „Regina Coeli“ (arba „Regina Caeli“) yra viena iš keturių Marijos antifonų (kartu su „Alma Redemptoris Mater“, „Ave Regina Coelorum“ ir „Salve Regina“).
Popiežius Benediktas XIV 1742 m. nurodė, kad ji turi pakeisti Viešpaties Angelą Velykų laikotarpiu, tai yra nuo Velykų sekmadienio iki Sekminių, ir kad turi būti kalbama stovint, tuo pabrėžiant pergalę prieš mirtį.
Kaip ir „Viešpaties Angelas“, ji kalbama triskart per dieną: auštant rytui, vidudienį ir saulei leidžiantis, idant visa diena būtų pašvęsta Dievui ir Marijai.
Pasak tradicijos, ši antifona siekianti dešimtąjį, o gal net šeštąjį amžių, tačiau plačiai ją imta naudoti tryliktajame amžiuje, kuomet ji buvo įrašyta į pranciškonų brevijorių. Ją sudaro keturi trumpi posmai, užbaigiami „Aleliuja“. Tikintieji kreipiasi į Mariją, Dangaus Karalienę, kviesdami ją džiaugtis Kristaus prisikėlimu.
Popiežius Pranciškus 2015 m. balandžio 6 d., rytojaus diena po Velykų, „Regina Coeli“ maldos proga patarė su kokiu vidiniu nusiteikimu turime šią maldą kalbėti:
„...kreipiamės į Mariją ir raginame ją džiaugtis, nes Tasai, kurį ji nešiojo įsčiose, prisikėlė, kaip buvo žadėjęs. Ir prašome josios užtarimo. Mūsų džiaugsmas yra Marijos džiaugsmo atspindys, nes jinai savo tikėjime saugojo ir saugo viską, ką Jėzus yra nuveikęs. Tad kalbėkime šią maldą kaip vaikai, kurie yra laimingi, nes jų Motina laiminga“.

Paskutiniai Vidudienio maldos susitikimai

Skaityk viską >