Vatikano soduose renkamas ekologiškas derlius
Sodo ir daržo sklypas tampa visiškai ekologiškas. Laikantis popiežiaus Pranciškaus enciklikos „Laudato si'“, auginimo tikslas yra ne maksimalus derlius, o pagarba kiekvieno augalo ir dirvožemio ciklui. Taip rūpintis Kūrinija 2025 m. kreipdamasis į Italijos agronomus ir miškininkus paragino ir popiežius Leonas XIV, pakviesdamas juos savo darbą laikyti konkrečia karitatyvinės meilės mūsų Motinai Žemei ir ateities kartoms forma, nes žemė nėra tik nuosavybė, o dovana, ir tie, kurie ją prižiūri pagarbiai ir išmintingai, dalyvauja kūrybiniame Dievo darbe.
Kadaise čia buvo naudojamas mėšlas, atvežamas iš Kastel Gandolfo popiežiškosios vilos ūkio, kur buvo laikoma ir galvijų banda, o šiandien parenkamos sertifikuotos trąšos atsižvelgiant į sezoną ir auginamą augalą. Gera agronominė praktika taip pat sumažina pesticidų poreikį, dirvožemio derlingumas palaikomas taikant specialius metodus. Sėjomaina vykdoma naudojant ankštinius augalus, tokius kaip žaliosios pupelės, o šiais metais išbandytos jūros dumblių trąšos pomidorams. Pirmenybė teikiama įsigytiems daigams siekiant sumažinti augalų ligų, kurios pakenktų visam derliui, riziką.
Sodu rūpinasi Vatikano Sodų ir aplinkos tarnyba. Patyręs sodininkas Gilberto Bianchi kasdien prižiūri teritoriją, apimančią keturias terasas, išsidėsčiusias beveik 400 kvadratinių metrų dirbamos žemės plote. Jam talkina jaunų bendradarbių grupė ir vienuolės, kuriems jis palaipsniui perduoda savo neįkainojamą patirtį. Čia auginami tik sezoniniai produktai, derlius atitinka metų laikus: česnakai, bazilikai, čili pipirai, vasarą sunoksta pomidorų, baklažanų, saldžiųjų pipirų, šparaginių pupelių, cukinijų ir agurkų derlius, citrusiniai vaisiai ir moliūgai, kurie noksta iki lapkričio. Šiais metais vienuolių prašymu buvo pasodinti ir pirmieji kiviai, o nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo pradžios pradedamos sodinti Italijos klimatui žieminės daržovės – kopūstai, brokoliai, špinatai ir salotos.
Sode auga apie 150 metų skaičiuojantys citrusiniai augalai, į kuriuos laikui bėgant buvo įskiepytos skirtingos veislės, kurių dabar nebėra rinkoje. Medeliai auginami be jokių chemikalų, tad jų vaisiai gali būti valgomi su žievele. Vienuolės verda iš vaisių uogienes, ruošia cukatus, kuriais vaišina svečius arba parduoda. Išauginti produktai pat tiekiami labdaros organizacijoms, tokioms kaip vargšais besirūpinančiai „Casa Dono di Maria“ prie Šv. Petro aikštės.
Šio mažo sodo istorija siekia Viduramžius, kai popiežius Mikalojus III, 1277–1280 m. perkeldamas popiežiaus rezidenciją iš Laterano į Vatikaną, panoro sukurti vaismedžių sodą ir viridariumą – dekoratyvinį sodą, kurie savo derliumi prisidėtų prie popiežiaus stalo. Po aštuonių šimtmečių šis pašaukimas tebėra aktualus.
Panašus pašaukimas vienuolyno, kuris pastatytas 1992–1994 m. atliepiant į Jono Pauliaus II troškimą, kad Bažnyčios širdyje visada gyventų kontempliatyvi bendruomenė, atsidavusi maldai už popiežių. Iš pradžių sodo žemę dirbo pačios vienuolės: „Ūkininkavimas yra malda rankomis“, – 2009 m. rugpjūčio 26 d. „L'Osservatore Romano“ sakė benediktinė Maria Sofia Cichetti, tuometinė vienuolyno abatė. Buvusiame vienuolyne gyvendamas popiežius emeritas Benediktas XVI taip pat mėgo pasivaikščioti sode.
(DŽ / Vatican News)
