Marijos Snieginės iškilmės Romoje

Šios V a. paskelbtos tikėjimo tiesos konkreti išraiška Romoje tapo po metų nuo Efezo susirinkimo pradėta statyti ir 440 metais užbaigta naujoji Dievo Motinos garbei skirta šventovė – Maria Maggiore bazilika, pastatyta popiežiaus Siksto III nurodymu.

Legendinis pasakojimas apie stebuklingą snygį beveik visu šimtmečiu istoriškai paankstina didžiausios ir seniausios Vakarų pasaulyje šventovės Marijos garbei pradžią. Tarp asmenų, per sapną regėjusių Švč. M. Mariją, prašiusią pastatyti jos garbei bažnyčią Romos vietoje, kurioje kitą dieną iškris sniegas, buvo IV a. gyvenę popiežius Liberijus, Romos patricijus Jonas ir jo žmona. Sapno pranašystė pasitvirtino. Jau kitą rytą – rugpjūčio 5 d. – pats popiežius galėjo sniege ant Eskvilino kalvos nubrėžti būsimos bažnyčios kontūrus. Tokiu būdu užgimė Maria Maggiore bazilika.

Kardinolas R. Makrickas: stebuklingas snygis – Dievo malonės mums simbolis

Stebuklingo snygio simbolika buvo pakartota ir šį trečiadienį Švč. M. Marijos didžiojoje bazilikoje per iškilmės Šv. Mišias. Jų metu, pagal seną paprotį, nuo bazilikos skliautų buvo barstomi baltų rožių žiedlapiai.

Dievo Motinos Marijos sapno ir snygio simbolikoje slypi gili tiesa. Pats Dievas parengė sau buveinę, kad per ją galėtų toliau gyventi su visa savo tauta – patikino iškilmės šv. Mišių homilijoje Rolandas Makrickas, Švč. M. Marijos didžiosios bazilikos arkikunigas.

Dievas visų pirma per Mariją sukūrė sau buveinę. Kol dar neapsigyveno dangiškojoje Jeruzalėje, jis jau buvo apsigyvenęs Nazareto Mergelės įsčiose. Marija yra pirmoji Dievo žodžio buveinė. Todėl Bažnyčios tėvai ją pavadino Gyvąja šventove, Naujosios sandoros skrynia ir Dievo namais. 

„Kiekviena šios bazilikos plyta mums primena šią tiesą: Dievas apsisprendė gyventi su mumis!“ – priminė kardinolas R. Makrickas iškilmės dalyviams pakartojęs šv. Augustino įžvalgą, jog „Marija pirmiausiai pradėjo Kristų savo širdyje per tikėjimą, o ne savo įsčiose per kūną“. Tai reiškia, kad Marijos motiniškumas gimsta iš tikėjimo ir tampa Bažnyčios pavyzdžiu.

Rožių žiedlapiai, barstomi nuo šventovės skliautų, mums leidžia suprasti, kad Dievo malonė ir toliau tyliai „krenta“ ant mūsų. Snygis per romietišką vasaros kaitrą tampa Dievo neatlygintinos meilės simboliu. Kaip sniegas visa uždengia, taip Dievo gailestingumas per Mariją uždengia mūsų žaidas viltimi, apvalo mūsų širdis ir atnaujina Bažnyčios gyvenimą, sakė homilijoje kardinolas.

R. Makickas ragino panašaus snygio laukti kiekvieną gyvenimo dieną: ne stulbinančio ženklo, o tylių malonės kritulių, galinčių perkeisti žmonių širdis. Anot jo, šia prasme kiekviena Eucharistijos šventė yra naujas „snygis vasarą“ – kiekvienas gailestingumo veiksmas yra iš dangaus nukrentantis žiedlapis, kiekvienas atleidimo gestas atveria mums dangiškąją Jeruzalę, kurioje Dievas galutinai apsigyvena su visa savo tauta.

Visa tai mums primena, kad einame ne vieni, o einame kartu su Dievo Motina Marija, kad Bažnyčios jėga gimsta ne per jos struktūrų veiksmingumą, o per pasitikintį kliovimąsi Dievo malone. Visi mes esame pašaukti Švč. M. Marijos pavyzdžiu tapti Dievo buveinėmis“, – pridūrė kardinolas R. Makrickas. (SAK/Vatican News)Rugpjūčio 5 d., minima Švč. M. Marijos didžiosios bazilikos Romoje pašventinimo iškilmė, pagal tradiciją susijusi su stebuklingu snygiu – Dievo Motinos ženklu vidurvasaryje. Iškilmės pagrindinis akcentas – istorinis: 431 m. Bažnyčios susirinkimas, sušauktas Efeze, dabartinės Turkijos teritorijoje, be kitų jame svarstytų klausimų, suteikė Švč. M. Marijai Dievo Motinos titulą – graikiškai „Teotokos“ – Dievo Motina.

Šios V a. paskelbtos tikėjimo tiesos konkreti išraiška Romoje tapo po metų nuo Efezo susirinkimo pradėta statyti ir 440 metais užbaigta naujoji Dievo Motinos garbei skirta šventovė – Maria Maggiore bazilika, pastatyta popiežiaus Siksto III nurodymu.

Legendinis pasakojimas apie stebuklingą snygį beveik visu šimtmečiu istoriškai paankstina didžiausios ir seniausios Vakarų pasaulyje šventovės Marijos garbei pradžią. Tarp asmenų, per sapną regėjusių Švč. M. Mariją, prašiusią pastatyti jos garbei bažnyčią Romos vietoje, kurioje kitą dieną iškris sniegas, buvo IV a. gyvenę popiežius Liberijus, Romos patricijus Jonas ir jo žmona. Sapno pranašystė pasitvirtino. Jau kitą rytą – rugpjūčio 5 d. – pats popiežius galėjo sniege ant Eskvilino kalvos nubrėžti būsimos bažnyčios kontūrus. Tokiu būdu užgimė Maria Maggiore bazilika.

Kardinolas R. Makrickas: stebuklingas snygis – Dievo malonės mums simbolis

Stebuklingo snygio simbolika buvo pakartota ir šį trečiadienį Švč. M. Marijos didžiojoje bazilikoje per iškilmės Šv. Mišias. Jų metu, pagal seną paprotį, nuo bazilikos skliautų buvo barstomi baltų rožių žiedlapiai.

Dievo Motinos Marijos sapno ir snygio simbolikoje slypi gili tiesa. Pats Dievas parengė sau buveinę, kad per ją galėtų toliau gyventi su visa savo tauta – patikino iškilmės šv. Mišių homilijoje Rolandas Makrickas, Švč. M. Marijos Didžiosios bazilikos arkikunigas.

Dievas visų pirma per Mariją sukūrė sau buveinę. Kol dar neapsigyveno dangiškojoje Jeruzalėje, jis jau buvo apsigyvenęs Nazareto Mergelės įsčiose. Marija yra pirmoji Dievo žodžio buveinė. Todėl Bažnyčios tėvai ją pavadino Gyvąja šventove, Naujosios sandoros skrynia ir Dievo namais. 

„Kiekviena šios bazilikos plyta mums primena šią tiesą: Dievas apsisprendė gyventi su mumis!“ – priminė kardinolas R. Makrickas iškilmės dalyviams pakartojęs šv. Augustino įžvalgą, jog „Marija pirmiausiai pradėjo Kristų savo širdyje per tikėjimą, o ne savo įsčiose per kūną“. Tai reiškia, kad Marijos motiniškumas gimsta iš tikėjimo ir tampa Bažnyčios pavyzdžiu.

Rožių žiedlapiai, barstomi nuo šventovės skliautų, mums leidžia suprasti, kad Dievo malonė ir toliau tyliai „krenta“ ant mūsų. Snygis per romietišką vasaros kaitrą tampa Dievo neatlygintinos meilės simboliu. Kaip sniegas visa uždengia, taip Dievo gailestingumas per Mariją uždengia mūsų žaidas viltimi, apvalo mūsų širdis ir atnaujina Bažnyčios gyvenimą, sakė homilijoje kardinolas.

R. Makickas ragino panašaus snygio laukti kiekvieną gyvenimo dieną: ne stulbinančio ženklo, o tylių malonės kritulių, galinčių perkeisti žmonių širdis. Anot jo, šia prasme kiekviena Eucharistijos šventė yra naujas „snygis vasarą“ – kiekvienas gailestingumo veiksmas yra iš dangaus nukrentantis žiedlapis, kiekvienas atleidimo gestas atveria mums dangiškąją Jeruzalę, kurioje Dievas galutinai apsigyvena su visa savo tauta.

Visa tai mums primena, kad einame ne vieni, o einame kartu su Dievo Motina Marija, kad Bažnyčios jėga gimsta ne per jos struktūrų veiksmingumą, o per pasitikintį kliovimąsi Dievo malone. Visi mes esame pašaukti Švč. M. Marijos pavyzdžiu tapti Dievo buveinėmis“, – pridūrė kardinolas R. Makrickas. (SAK/Vatican News)