2027 m. Pasaulinės taikos dienos tema: nuginkluoti technologijas
Ši Romos kurijos dikasterija, atsakinga už Katalikų Bažnyčios iniciatyvas, skirtas taikos, pažangos, socialinio teisingumo skatinimui, yra atsakinga ir už kasmet Naujųjų Metų dieną švenčiamą Pasaulinės taikos dienos minėjimą. Jos rūpesčiu taip pat kasmet parengiama popiežiaus žinia Pasaulinės taikos dienos proga. Šį antradienį, rugpjūčio 11 d., Vatikane buvo pranešta, ką popiežius Leonas XIV nori akcentuoti per ateinančių metų Pasaulinės taikos dienos minėjimą. Popiežiaus žinios tekstas šiuo metu rengiamas ir jis bus paskelbtas vėliau.
2027 m. sausio 1-ąją minėsimos Pasaulinės taikos dienos proga popiežius Leonas XIV nori atkreipti dėmesį į visų žmonių pašaukimą puoselėti žmogaus asmens orumą bei prisidėti prie taikos kūrimo ir pabrėžia, kad šioje srityje ypatinga moralinė atsakomybė tenka tiems, kurie yra pašaukti veikti politikos srityje. Neseniai paskelbtoje enciklikoje „Magnifica humanitas“ popiežius ragino nuginkluoti technologijas, įspėjo dėl pavojų, kurie grėstų žmonijai, jei karinių sprendimų priėmimas būtų patikėtas dirbtiniam intelektui, ragino tarptautinę bendruomenę siekti susitarimų, kurie padėtų išsaugoti žmogaus atsakomybę ir humanitarinius principus tais atvejais, kai sprendžiami žmonių gyvybės ir taikaus tautų sambūvio klausimai. Šios temos atsispindės popiežiaus Leono žinioje.
Pasaulinės taikos dienos istorija
Katalikų Bažnyčia jau daugiau kaip pusę amžiaus kasmet minėdama Pasaulinę taikos dieną prašo ne tik melstis už taiką, bet ir kasmet kartoja raginimą apmąstyti žmogaus, visuomenės ir valstybių atsakomybę už taikos kūrimą. Pasaulinę taikos dieną įsteigė popiežius Paulius VI. 1967 m. gruodžio 8 d. paskelbtame kreipimesi jis pasiūlė, kad kiekvienų metų pirmoji diena būtų minima kaip Taikos diena. Pirmą kartą ji buvo švenčiama 1968 m. sausio 1-ąją. Tad 2027 m. sausio 1-ąją minėsima diena bus jau 60-oji nuo šio kasmetinio minėjimo įvedimo.
Kai ši tradicija buvo įvedama, pasaulis gyveno Šaltojo karo sąlygomis, branduolinio konflikto grėsmės akivaizdoje, o tarptautinius santykius veikė ideologinė ir karinė dviejų blokų priešprieša. Tačiau Paulius VI taiką suprato ne vien kaip karo nebuvimą. Jo kvietimas buvo daug platesnis: taika turi būti grindžiama tiesa, teisingumu, laisve, pagarba žmogaus orumui ir tautų solidarumu. Šia prasme Pasaulinė taikos diena tęsė ir plėtojo popiežiaus Jono XXIII enciklikos „Pacem in terris“ (1963) mintis. Joje taika buvo susieta su žmogaus teisėmis ir pareigomis, bendruoju gėriu bei teisinga politine ir tarptautine tvarka. Paulius VI norėjo, kad sausio 1-osios minėjimas nebūtų suprantamas tik kaip katalikų vidaus šventė. Kvietimas siekti taikos buvo skiriamas visiems geros valios žmonėms. Per Pauliaus VI pontifikatą paskelbta 11 žinių Pasaulinės taikos dienos proga.
Naują mastą Pasaulinės taikos dienos tradicija įgijo Jono Pauliaus II pontifikato metais. Kasmet skelbiamose žiniose, kurių per ilgą šio popiežiaus pontifikatą buvo net 27, atsispindėjo didieji XX a. pabaigos istoriniai procesai: totalitarinių režimų žlugimas, konfliktai įvairiose pasaulio dalyse, globalizacija, nauji iššūkiai, susiję su žmogaus teisių apsauga. Jonas Paulius II nuolat pabrėždavo, kad tikroji taika neatsiejama nuo žmogaus orumo. Negalima sukurti tvarios taikos ten, kur negerbiamos žmogaus teisės, kur vyrauja neteisingumas, diskriminacija, skurdas ar prievarta.
Popiežius Benediktas XVI paskelbė 8 žinias Pasaulinės taikos dienos proga. Jis tęsė savo pirmtakų tradiciją, ypatingą dėmesį skirdamas tiesos, žmogaus prigimties ir bendrojo gėrio ryšiui su taika. Jo pontifikato Pasaulinės taikos dienos žiniose kalbėta apie žmogaus asmenį kaip taikos šerdį, apie šeimą, religijos laisvę, jaunimo ugdymą, ekonominį teisingumą. Benediktas XVI pabrėždavo, kad taika negali būti kuriama atsietai nuo tiesos apie žmogų.
Popiežiaus Pranciškaus pontifikato laikotarpiu buvo paskelbta 12 žinių Pasaulinės taikos dienos proga. Jose buvo kalbama apie brolybę, migrantus ir pabėgėlius, prekybą žmonėmis, ekologinę krizę, politinę atsakomybę, dialogą tarp kartų, švietimą, darbą ir pandemijos pasekmes. Pranciškus taip pat kalbėjo apie pasaulį apėmusį „dalimis vykstantį trečiąjį pasaulinį karą“. Pasak jo, daugybė iš pirmo žvilgsnio vietinių karų ir konfliktų, smurto židinių, persekiojimų ir humanitarinių krizių iš tiesų sudaro platesnę pasaulinę taikos krizę. Jo mokyme taika glaudžiai siejama su brolybe ir susitikimo kultūra. Taika nėra vien politinių susitarimų rezultatas. Ji kuriama gebant kitame žmoguje matyti brolį ar seserį, atsisakant abejingumo ir kuriant visuomenę, kurioje vietos užtenka silpniausiems.
Popiežius Leonas XIV pernai pirmojoje savo pontifikato žinioje, skirtoje Pasaulinei taikos dienai, ragino siekti neginkluotos ir nuginkluojančios taikos. 2026 m. sausio 1-ąją švęstos Pasaulinės taikos dienos tema buvo paimta iš pirmosios Leono XIV kalbos, pasakytos jo išrinkimo dienos (2025 m. gegužės 8 d.) vakarą. Taika turi būti neginkluota – negrindžiama tik baime, grasinimais ar ginklais. Ji turi būti nuginkluojanti – gebanti išspręsti konfliktus, atverti širdis ir kurti abipusį pasitikėjimą, empatiją bei viltį.
Antroji Leono XIV pontifikato žinia Pasaulinės taikos dienos proga dar neparašyta. Tačiau, kaip sakoma ką tik paskelbtoje jos temoje, būsimajai Pasaulinei taikos dienai skirta žinia bus susieta su enciklika „Magnifica humanitas“, kurioje apmąstomi naujųjų technologijų, ypač dirbtinio intelekto plėtros, keliami klausimai. (jm / Vatican News)
