Bažnyčios teologė iš Kongo apie „Magnifica humanitas”
Profesorė Lushombo, kuri buvo viena iš pranešėjų enciklikos pristatyme Vatikane gegužės 25 d., pasidalijo savo įžvalgomis apie „Magnifica humanitas “ su „Vatican News“ žurnalistais. Teologė, Šv. Teresės asociacijos, kuri skatina tikėjimo ir kultūros ryšį, narė, pakartojo dokumente pateiktą kritiką dėl Afrikos žemyno išnaudojimo ir tendencijų neokolonializmo bei gavybos ekonomikos link. Pasak jos, Afrika neegzistuoja tik tam, kad būtų išnaudojama.
Profesorė, kuri kasmet du kartus per metus lankosi Kongo Demokratinėje Respublikoje, sako stebėjusi, kaip dirbtinis intelektas ir naujosios technologijos veikia net ir Kongo kaimo bendruomenes – pavyzdžiui, kaip mobilusis telefonas formuoja naują elgesį. Ji stebi galios dinamiką, kai Afrikos gyventojai vis labiau supaprastinami iki paprastų vartotojų, besinaudojančių viskuo, ką tik jiems bepasiūlytų technologijų gigantai. Didėja priklausomybė nuo technologijų, ypač tarp jaunimo, aplinkos naikinimas ir darbo jėgos išnaudojimas. Pasak profesorės, tai struktūrinė nuodėmė – neteisybės ir žalos skleidimas. Profesorė atkreipia dėmesį, kad technologijos nėra nemokamos. „Kaip ir kolonializmas, šios naujos technologijos sutrikdo ir bendruomenės gyvenimą – nyksta sanglauda ir bendruomeniškumo jausmas, žmonės nesikalba tarpusavyje, nesidalija mintimis, kartu neieško sprendimų. Net Konge daugelis pirmiausia ieško atsakymų mobiliajame telefone“, – paaiškina profesorė Lushombo.
Į klausimą, ką būtų galima padaryti, profesorė Lushombo sakė, kad reikia keisti mąstyseną, mažinti atskaitomybės stoką ir korporacijų ignoravimą dėl dirbtinio intelekto sukelto išnaudojimo. „Enciklika yra atspirties taškas, nes ji skatina dialogą šiais klausimais. Leiskite žmonėms dalyvauti, prisidėti ir prisiimti atsakomybę. Vietos bendruomenių įtraukimas į sprendimų kūrimą užtikrina tvarumą, pokyčius, kuria kolektyvines pastangas. Popiežius Leonas XIV mums sako kurti visuomenę palaipsniui bendruomenės pastangomis“, – pastebi profesorė. Ji priduria, kad tai, ką popiežius Leonas vadina „meilės civilizacija“, reiškia, kad turime įsišaknyti meilėje kitiems, rūpinimesi artimu ir mažindami nelygybę Dirbtinis intelektas neturėtų būti naudojamas vien pelnui ar kapitalo kaupimui, nes tai didina atotrūkius ir susiskaldymą visuomenėje.
Iš Kongo kilusi teologė mano, kad Bažnyčia Afrikoje gali atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį kuriant etišką ateitį. „Bažnyčia gali sudaryti sąlygas bendruomenės susibūrimams, kuriuose būtų aptariamos dirbtinio intelekto temos, būtų ugdomas jaunimo medijų raštingumas ir stiprinamos dalyvavimą skatinančios struktūros, tokios kaip mažosios krikščionių bendruomenės, teisingumo ir taikos grupės, taip sukuriant erdves, kuriose žmonės galėtų kalbėti ir būti išgirsti.“, – sakė profesorė Lushombo.
(DŽ / Vatican News)
