Popiežiaus valstybės sekretorius: taikos derybos reikalauja didžiulės drąsos
Taika – tai drąsa, sako kardinolas. Visų pirma reikia drąsos įveikti pasipriešinimą, kuris glūdi pačiuose mumyse. Karas, kaip teigia Vatikano II susirinkimas, kyla iš gilaus disbalanso, esančio žmogaus širdyje. „Todėl pirmiausia reikia ryžtis atsisakyti egoizmo, kuris persmelkia mus kaip asmenis ir kaip bendruomenę. Taika visada yra įmanoma, turime tuo tikėti. Tačiau reikia suprasti, kad taikos siekimas – tai kasdienis amatininkiškas darbas, kaip sakydavo popiežius Pranciškus. Čia negali būti jokių didelių įmonių ar serijinės gamybos. Tai kiekvieno iš mūsų darbas, kurio esmė – nuolat stengtis įveikti priešiškumą, o skirtumus priimti kaip galimybę plėtoti tarpasmeninius ir socialinius santykius.“
Kalbėdamas apie tarpininkavimą siekiant taikos kaip svarbiausią sąlygą kardinolas nurodė pasitikėjimą. Kad taikos derybos ir tarpininkavimas būtų sėkmingi, visų pirma reikia tikėti, jog įmanoma kažką pasiekti. Jei derybos neturės tokio pamato, nebus įmanoma nieko sukurti. Taip pat labai svarbus aiškumas ir lojalumas: derybininkas sako tai, ką gali pasakyti, ir tik tiek, kiek gali, nedalija tuščių pažadų, remiasi tik faktais ir būtent jų pagrindu stengiasi sąžiningai kurti santykius su kitais.
Klausiamas, ar teko susidurti su situacija, kurioje ir patyręs derybininkas jaučiasi bejėgis, kardinolas paminėjo dabartinio karo Ukrainoje atvejį. Karas trunka jau penkerius metus ir jokių rimtų derybų nepavyko užmegzti. Tuo tarpu Šventasis Sostas labai aktyviai dalyvauja teikiant humanitarinę pagalbą, grąžinant rusų išvežtus ukrainiečių vaikus ir keičiantis belaisviais.
Ar karas gali būti teisingas? Atsakydamas į šį klausimą, kardinolas pastebėjo, kad apie tai užsiminta ir neseniai paskelbtoje popiežiaus Leono XIV enciklikoje „Magnifica humanitas“. Popiežius ragina šią sąvoką nuodugniai apmąstyti. Pagal katalikų sampratą, „teisingas karas“ yra savigynos karas, jeigu jis atitinka tam tikras sąlygas, visų pirma proporcingumo principą. Tačiau masinio naikinimo ginklų turėjimas keičia šią perspektyvą ir reikalauja naujų apmąstymų. Reikia atsiminti ir tai, kad karus kursto taip pat milžiniški ekonominiai interesai, ypač ginklavimosi srityje.
Galiausiai kardinolas pakartojo raginimą visada tikėti taikos galimybe. Reikia tikėti Evangelija, kuri mus moko, kad pasėtas gėris niekada nenueina veltui. Kiekvienas gerumo gestas, kiekvienas meilės gestas, kiekvienas gailestingumo gestas turi prasmę. (jm / Avvenire / Vatican News)
