Nuncijus Sirijoje vizitu paliudijo artumą daug iškentėjusiems katalikams
Apie vietos gyventojų ypatingą džiaugsmą, išgyventą juos aplankiusio arkivyskupo Luigi Roberto Cona, apaštališkojo nuncijaus Sirijoje, vizito metu praneša portalas „Vatican News“ italų kalba. Pasak portalo, šventiškesnio susitikimo negalėjo būti. Nuncijui įžengus į krikščionių kaimus vyrai dalį kelio jį nešė ant rankų. Jo vizitą birželio 26–28 dienomis buvusioje Islamo valstybės tvirtovėje lydėjo kaimų gyventojų šokiai, džiūgavimas, būgnų mušimas ir dainos. Priešais pranciškonų vienuolyną, apie kurį buriasi vietos krikščionys, buvo iškeltos dvi vėliavos: Sirijos ir Vatikano. Nuncijus susitiko su valdžios atstovais, bendravo su jaunimu, buvusiais belaisviais, patyrusiais kankinimą, netekusiais namų, darbo, sveiktos. Popiežiaus diplomatas Sirijoje arkivyskupas L. R. Cona aplankė Šv. Elžbietos ambulatoriją ir prie vienuolyno veikiančią mokyklą. Su juo susitiko jo vizito proga atvykęs Sirijos vidaus reikalų viceministras, politinių klausimų departamento sekretorius, vienas parlamentaras, vietinės valdžios ir ligoninės vadovai.
Nuncijus guodė vietos gyventojus, kvietė sudėti saugaus gyvenimo viltis į Dievo rankas ir kurti struktūras, kurios padėtų atgaivinti ekonomiką. Arkivyskupas patikino, jog šiuo vizitu jis visų pirma troško priartinti savo širdį prie šių Sirijos kaimų krikščionių širdies. Pasak nuncijaus, „tikrasis žmonių saugumas priklauso ne nuo politinių sąlygų ar vyriausybių, bet nuo mūsų tikėjimo Kristumi Jėzumi. Jei daugiau nei 14 metų priešinotės režimui, kuris jus žudė, sukėlė tiek daug skausmo ir smurto, kaip tai palyginti su tuo, kas mūsų laukia? Turime ir toliau pasitikėti apvaizda, Dievo gailestingumu, kuris niekada, net tamsiausiomis valandomis, mūsų neapleidžia“.
Nuncijaus vizitą parengė vietos krikščionių tikėjimą palaikantys ir jiems tarnaujantys pranciškonai. Pasak vietos parapijos klebono pranciškono t. Louai Bsharaot, čia gyvenantys krikščionys pranciškonų vykdomos pastoracijos dėka ryžtasi pasilikti nepaisant sudėtingų gyvenimo sąlygų ir mažos vilties jas pagerinti artimiausiu metu. Kai kurių krikščionių kaimai visiškai ištuštėjo valdant Islamo valstybės despotams. Dabar kai kurie žmonės sugrįžta, norėtų atsikurti ir pasilikti kaimuose, kuriuose gyveno jų protėviai.
Iš Jordanijos kilęs vienuolis pasakojo, kokia sena apaštalų laikus siekianti Sirijos ir kitų Artimųjų rytų regiono kraštų krikščionių istorija. Jis pastebėjo, kad pranciškonai nuo seniausių laikų laikomi atspirties tašku, kuriuo kliaunasi krikščionys. Klebonas paminėjo buvusio režimo padarytą žalą, ypač kai jis beatodairiškai bombardavo krikščionių bažnyčias vien todėl, kad jų bendruomenės ėmėsi globoti pabėgėlius iš konflikto zonos – visų tikybų žmones, moteris ir vaikus. Pasak t. L. Bsharato, vietos krikščionys sumokėjo didelę kainą. „Tai tikri tikėjimo kankiniai. Jie savo ištverme ir gyvenimo pavyzdžiu moko, kaip mums semtis gyvybės iš tikėjimo šaltinio“, – sakė pranciškonų vienuolis. (SAK/Vatican News)
