Kardinolų kolegija – Leono XIV idėjų kalvė
Kardinolų, galinčių dalyvauti konklavoje, skaičius nuo 2026 m. pradžios iki birželio 18 d. bus sumažėjęs septyniais, nuo 123 iki 116. Maksimalus galimų konklavos dalyvių skaičius yra 120, nors Leono XIV rinkimuose 2025 m. gegužę dalyvavo gerokai daugiau nei nustatyta konklavos taisyklėse – 133 iš 135 teisę dalyvauti ir rinkti popiežių turėjusių kardinolų kolegijos narių.
Per tą patį laikotarpį mirė 4 kardinolai: Azijoje vietnamietis Jeanas-Baptiste’as Pham Minh Manas, Afrikoje tanzanietis Polycarpas Pengo, Europoje italas Camillo Ruini ir šveicaras Paulas Emilis Tscherrigas, Bažnyčios diplomatas ir vienintelis iš keturių minėtųjų kardinolų dalyvavęs popiežiaus Leono XIV rinkimuose.
Per tą patį šešių mėnesių laikotarpį Vatikane įvyko dvi popiežiaus Leono XIV surengtos neeilinės konsistorijos – visų kolegijos narių pasitarimas popiežiaus pasiūlytomis temomis. Pirmojoje sausio mėnesį apie 160 kardinolų su popiežiumi dalijosi mintimis apie tikėjimo pirmumą, maldos svarbą, evangelizavimą moderniajame pasaulyje, antrojoje birželio mėnesį beveik 180 iš 241 kardinolų kolegijos narių svarstė tarptautinę situaciją, dirbtinio intelekto iššūkius, sinodiškumą ir encikliką Magnifica humanitas.
Priminsime, kad popiežius šv. Jonas Paulius II per 27 metus surengė šešias neeilines konsistorijas – apie Bažnyčios santykius su kultūros pasauliu, Šventojo Sosto ekonomiką, gyvybės apsaugą, evangelizavimo iššūkius, Europą po Berlyno sienos griuvimo, pasirengimą 2000 m. švęsti didįjį krikščionybės jubiliejų ir iššūkius žengiant į trečiąjį krikščionybės tūkstantmetį. Vienintelės Benedikto XVI neeilinės konsistorijos temos buvo Bažnyčia Kinijoje, sekuliarizacija Vakaruose, santykiai su islamu ir Kurijos reforma. Taip pat popiežius Pranciškus surengė tik vieną neeilinę konsistoriją, ją paskirdamas šeimos klausimams.
Popiežius Leonas birželio pabaigoje užbaigdamas kardinolų neeiklinę konsistoriją patvirtino norįs tokio pobūdžio kolegijos susitikimus rengti kasmet. Tai reikšminga naujovė tiek tūkstantmetės kardinolų kolegijos, tiek Visuotinės Bažnyčios istorijoje, iš esmės suteikianti papildomą vaidmenį kolegijai, kaip popiežiaus idėjų kalvei. Per pastarąsias dvi neeilines konsistorijas kardinolų dalyvavimas buvo ne pasyvus programos punktų įgyvendinimas išklausant prelegentų pranešimus, kaip kad būdavo anksčiau, bet dinamiškas dalyvavimas svarstant temas darbo grupėse ir apsikeičiant mintimis apie esminius Bažnyčios uždavinius nūdienos pasaulyje bendruose visų posėdžiuose, kuriuose dalyvavo popiežius. Ne kartą akcentuota, kad abiejose neeilinės konsistorijose taikytas „sinodinis metodas“ išklausant vieni kitus ir pirmumą suteikiant vietinių Bažnyčių lūkesčiams.
Nors visi abiejų neeilinių konsistorijų dalyviai tapo kardinolais ankstesnių popiežių sprendimu, Leonas XIV per šiuos susitikimus formuoja šią kolegiją kaip savą, kartu suteikdamas skirtinguose kraštuose tarnaujantiems kardinolams progą, nepaisant amžiaus, patirčių skirtingumo ir kilmės įvairovės ne tik dirbti kartu, bet ir vieni kitus pažinti. Kaip žinia, tik nedidelė kolegijos narių dalis vieni kitus pažįsta asmeniškai. Ligi šiol išimtį sudarė popiežiaus kurijoje tarnaujantys kardinolai. Ateityje tai galės keistis, vykstant popiežiaus reguliariai sušaukiamoms metinėms kardinolų kolegijos neeilinėms konsistorijoms.
Trečioji Leono XIV sušauksima neeilinė konsistorija turėtų vykti 2027 m. birželį, tačiau popiežius dar neapsisprendęs dėl datos. Savaime suprantama, kad daugelis Bažnyčios gyvenimo ir popiežystės, įžengusios į antruosius metus, stebėtojų nekantriai laukia žinios, kada Leonas XVI paskirs naujų kardinolų ir kas bus jo išrinktieji „Bažnyčios kunigaikščiai“ – ne tik popiežiaus rinkėjai, bet visų pirma jo patarėjai. Šiuo atžvilgiu verta pastebėti, kad kad po kardinolo M. Czerny jubiliejinės amžiaus sukakties liepos 18 d. kitos aštuoniasdešimtmečio jubiliato sukakties dienos reikės luktelėti net visą pusmetį iki kitų metų sausio mėnesio, tiksliau iki sausio 16 d., kai dėl amžiaus iš popiežiaus rinkėjų rikiuotės iškris dar vienas kanadietis, buvęs ilgametis Toronto arkivyskupas Thomas Christopheris Collinsas. (SAK/Vatican News)
