Arkivyskupas Gallagheris: Ukrainos žmonės įkvepia vilties kančios apsuptyje
Šešių dienų vizitas šalyje, kuri nuo 2014 m. kariauja ir nuo 2022 m. vasario mėn. išgyvena plataus masto Rusijos invaziją, apėmė daugybę politinių, institucinių, bažnytinių ir pastoracinių susitikimų.
Pagrindinis kelionės tikslas buvo liepos 19 d. dalyvauti Berdyčivo Marijos šventovėje vykusiose Lotynų Katalikų Bažnyčios vyskupijų atkūrimo 35-ųjų metinių iškilmėse, kurios taip pat sutapo su šventojo Jono Pauliaus II vizito 25-osiomis metinėmis. Popiežiaus Leono XIV šia ypatinga proga siųstas arkivyskupas Gallagheris sekmadienį vadovavo Karmelio kalno Dievo Motinos šventės liturgijai Berdyčivo šventovėje, kur susirinko tūkstančiai žmonių, nepaisant karo sunkumų, tarp jų daug pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia.
Arkivyskupas matė tūkstančių žmonių kančias ir išsekimą, bet taip pat ir jų ryžtą išsaugoti savo laisvę ir nepriklausomybę, atstatyti šalį, gilų teisingos taikos ilgesį ir norą kuo greičiau grįžti į normalų gyvenimą, rado stiprią bendruomeniškumo ir šventės dvasią, gilų atsidavimą ir ryžtingą tikėjimą, kuris skatina žmones vis labiau atsigręžti į Dievą, maldaujant Jo pagalbos ir Dievo Motinos užtarimo, kad baigtųsi šis siaubingas karas. Tai buvo jaudinantis liudijimas, nes Berdyčivas yra istorinė šventovė, kuri svetingai priima piligrimus ir yra tarsi uola išmėginimų ir sunkumų metu, į kurią galima atsiremti.
Tai jau antras arkivyskupo apsilankymas. Pirmą kartą jis Ukrainoje lankėsi 2022 m., praėjus vos keliems mėnesiams po plataus masto karo pradžios. Interviu jis sakė esąs dėkingas Ukrainos valdžiai, kad ji padarė viską, kas įmanoma, kad palengvintų kelionę ir užtikrintų saugumą, taip pat apaštališkajam nuncijui arkivyskupui Visvaldui Kulbokui ir jo bendradarbiams, kurie pasitiko ir lydėjo visos viešnagės metu, Graikų apeigų ir lotynų apeigų Katalikų Bažnyčioms. Vizito metu arkivyskupas susitiko su valdžios atstovais, prezidentu Volodymyru Zelenskiu, išgirdo daugybę liudijimų apie gyventojų patiriamas kančias. Jis pažymi, kad smurto sukeltas išsekimas yra aiškiai pastebimas, tačiau tuo pat metu jis matė ryžtingus ir atsparius žmones.
Kalbėdamas apie savo apsilankymus bombarduojamose vietose, Maidano memoriale ir prisimindamas Bučą, Irpinę, Vorzelį, arkivyskupas pastebi, kad tikėjimas išlaikė šiuos žmones, jie yra įsitikinę – ir tai atvirai sako – kad kovoja ne tik už Ukrainą, bet ir už visą Europą, jaučiasi neturintys alternatyvos. Jiems tai yra kova už savo tautos išlikimą. „Skauda matyti ir žinoti, kiek žmonių žuvo, žiūrėti į nuotraukas tų, kurių likimas vis dar nežinomas – ar jie gyvi, ar kur gali būti jų palaikai. Tai paliečia kiekvieną širdį. Tiems iš mūsų, kurie gyvena ramiai, sunku net įsivaizduoti, ką reiškia eiti miegoti kiekvieną naktį nežinant, ar kitą rytą atsibusi, gyventi kasdien galvojant, kad tai gali būti paskutinė diena. Mes neturime pasiduoti. Mes taip pat esame pašaukti stengtis, atlikti savo dalį turimomis priemonėmis, kad sukurtume taiką“, – sako arkivyskupas Gallagheris.
Per susitikimus su valdžios atstovais Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis girdėjo padėkos žodžius už Šventojo Tėvo raginimus ir palaikymą. Žmonės jaučiasi palaikomi – iš pradžių popiežiaus Pranciškaus, o dabar ir popiežiaus Leono parodyto artumo. Tai skatina Šventąjį Sostą tęsti savo įsipareigojimą ir toliau dirbti siekiant grąžinti į Ukrainą rusų išvežtus vaikus, kalinius ir civilius.
Į klausimą, kurį uždavė beveik visi sutikti žmonės – kada popiežius aplankys Ukrainą, Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis atsakė, kad Šventasis Tėvas į šį kvietimą žiūri labai rimtai, ir toliau bus tiriamos sąlygos, reikalingos, kad būtų nustatytas tinkamiausias laikas ir būdas, kad toks vizitas duotų kuo daugiau vaisių Ukrainai ir taikai pasaulyje.
Paklaustas, kokį vaizdą atsimins iš šio vizito, arkivyskupas sako, kad jam labiausiai įstrigo bombardavimo sunaikintų daugiabučių ir namų vaizdas Kyjive. „Tai privertė mane suvokti, koks didžiulis skirtumas matyti vaizdus per televiziją ir fiziškai stovėti tose vietose, kur dar prieš kelias dienas gyveno šeimos ir paprasti žmonės, tokie kaip mes. Kai aplink save matai žmones, kurie ten gyveno ir prarado viską – jų veidus, išraiškas ir tylią geresnių dienų viltį, kuri vis dar šviečia jų akyse – tai vaizdai, kurie lieka su tavimi amžinai“, – liudija arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris.
(DŽ / Vatican News)
