Petrinių ir Paulinių išvakarėse Vatikane – neeilinė konsistorija
Pagrindiniai konsistorijos darbai, kuriuose dalyvaus per šimtas kardinolų iš viso pasaulio, vyks penktadienį ir šeštadienį, kasdieninėse rytinėse ir popietinėse sesijose, iš viso keturiose. Konsistorija baigsis pirmadienio, birželio 29 d., Apaštalų šv. Petro ir Pauliaus iškilmės šv. Mišiomis ir bendrais pietumis.
Konsistorija yra popiežiaus patarėjų kardinolų posėdis – eilinėse konsistorijose aptariami neatidėliotini reikalai, tokie kaip kardinolų skyrimas, šventųjų skelbimas ar kiti svarbūs klausimai, o neeilinėse – ypatingos svarbos klausimai popiežiaus nustatyta tema.
Birželio pradžioje paskelbtame laiške Kardinolų kolegijos dekanas minėjo keturias neeilinės konsistorijos temas: tarptautinė padėtis, susijusi su kančios ir vilties ženklais; taika ir „teisingo karo“ sampratos įveikimas, enciklika Magnifica Humanitas ir būsimas pasaulinis Bažnyčios suvažiavimas. Kardinolas pabrėžė, kad popiežius nori, jog šis susitikimas, kaip ir ankstesnis, vykęs šių metų sausio 7 ir 8 d., būtų erdvė klausymuisi, įžvalgoms ir bendram tam tikrų klausimų, susijusių su Bažnyčios gyvenimu ir misija šiais laikais, nagrinėjimui. Konsistorijos tikslas, pasak Leono XIV, yra išklausyti ir apibendrinti Kardinolų kolegijos narių patirtį ir jų patarimus apie padėtį vietose, kuriose jie tarnauja.
Popiežiui rūpi visos Kardinolų kolegijos patirties ir išminties paveldas, tačiau jis prašo konsistorijoje ypatingą dėmesį skirti dalinių Bažnyčių patirčiai, paskatindamas kardinolų kolegiją įsiklausyti ypač į balsus iš įvairių pasaulio regionų Bažnyčių.
Popiežius Leonas vadovaus konsistorijos atidarymo šv. Mišioms Vatikano bazilikoje penktadienio, birželio 26–osios rytą, pasakys pamokslą ir įžanginę konsistorijos kalbą. Birželio 27–osios rytą, šeštadienį, konsistorijos dalyvių šv. Mišioms vadovaus kardinolas Giovanni Battista Re.
Pranešimus konsistorijos dalyviams Leono paskirtomis temomis skaitys kardinolai Grzegorzas Ryśis, Krokuvos arkivyskupas, argentinietis Víctor Manuel Fernándezas, Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektas, Stephenas Brislinas, Johanesburgo arkivyskupas, ir Mario Grechas, Vyskupų Sinodo sekretorius.
Pirmoji konsistorijos sesija bus skirta bendram apmąstymui apie tarptautinę situaciją ir vietinių Bažnyčių padėtį. Jos metu kardinolai aptars du klausimus: kokie kančios ir įtampų klausimai šiandien labiausiai veikia jūsų globai patikėtas tautas ir bažnytines bendruomenes?“, „Kokius vilties, ištikimybės Evangelijai ir galimo susitaikymo ženklus svarbu parodyti bendrame kontekste?“
Antrojoje ir trečiojoje sesijose daugiausia dėmesio bus skiriama enciklikai Magnifica Humanitas, ypač penktajam dokumento skyriui „Galios kultūra ir meilės civilizacija“.
Antrojoje sesijoje kardinolai aptars šiuos du klausimus: „kaip pasaulyje vyraujanti įtampa, susiskaldymas ir konfliktai šiandien veikia mūsų Bažnyčių ir tautų gyvenimą?“ „Kokios kalbos, požiūriai ir praktikos gali padėti susitaikyti, kurti sambūvį ir taiką?“
Trečiojoje sesijoje dėmesys skiriamas Magnifica humanitas įvadui ir paskutiniam skyriui, kviečiantiems skaityti mūsų laikų permainas Evangelijos šviesoje ir kreipti žmogaus laimės bei pilnatvės troškimą į visapusišką žmogaus vystymąsi. Jos metu kardinolai pasisakys trimis klausimais: „kokie šiandien vyraujantys nesutarimai apsunkina bendrojo gėrio kūrimą?; kokie lūkesčiai ir klausimai, kurių Bažnyčia yra pašaukta klausytis ir kurių galbūt nepakankamai išklauso, kyla iš žmonių ir tautų?; kokios dalinių Bažnyčių ir Visuotinės Bažnyčios paramos priemonės, gairės ar iniciatyvos galėtų veiksmingiausiai prisidėti prie pastangų kurti bendrąjį gėrį?“
Galiausiai, pirmojoje paskutiniosios sesijos dalyje kardinolai bus informuoti apie Sinodo įgyvendinimo procesą, remiantis naujausiu dokumentu „Patarimai, kaip rengtis 2027–2028 m. Bažnyčios asamblėjoms. Pasirengimo etapai, kriterijai ir priemonės“. Antroji sesijos dalis suteiks galimybę laisvam kardinolų ir popiežiaus dialogui. Po popiežiaus baigiamosios kalbos birželio 27 d. pavakare, jis ir kardinolai kartu pavakarieniaus.
Konsistorijos dalyviai įpareigoti posėdžiuose laikytis maksimalaus konfidencialumo. Spaudos darbuotojų dalyvavimas posėdžiuose nenumatytas, tačiau konsistorijos pabaigoje bus surengta spaudos konferencija.
Konsistorijos posėdžiai birželio 26 ir 27 dienomis vyks Pauliaus VI salėje ir Sinodo salėje. Konsistorijos uždarymas vyks birželio 29 d. Šv. Petro bazilikoje per šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės Mišias, kurių metu popiežius Leonas palaimins palijus, juos uždės naujiesiems arkivyskupams metropolitams bei pasveikins iškilmėje dalyvausiančią Konstantinopolio visuotinio patriarchato delegaciją.
Kardinolų kolegiją šiuo metu sudaro 241 kardinolai, iš kurių 117 elektoriai ir 124 ne elektoriai. Juos visus paskyrė trys popiežiai: šv. Jonas Paulius II (38) Benediktas XVI (58) ir Pranciškus (145). Popiežius Leonas iki šiol nepaskyrė nei vieno naujo kardinolo.
Konsistorijos dalyviai bus padalyti į du pagrindinius telkinius: vieną sudarys 9 kardinolų elektorių – dalinių bažnyčių ganytojų, tiek ordinarų, tiek emeritų, grupės. Kitą – 11 grupių Romos kurijoje tarnaujančių kardinolų, taip pat dėl amžiaus balso teisės konklavoje dalyvauti nebeturinčių kardinolų. Posėdžiuose savo įžvalgomis gyvu žodžiu pasidalys tik dalinių Bažnyčių kardinolai, t. y. savo vyskupijose tarnaujantys vyskupai ordinarai. Visi kiti savo pastabas perduos elektroniniu paštu, grupių sekretoriai juos apibendrins, o grupių pirmininkai perduos kolegijos sekretoriatui, panašiai kaip ir per pirmąją neeilinę konsistoriją sausio mėnesį.
Kard. G. B. Re: konsistorijos dėmesys enciklikai Magnifica Humanitas
Kaip minėta, didelis konsistorijos dėmesys bus skirtas gegužę popiežiaus paskelbtos enciklikos Magnifica Humanitas penktajam skyriui „Galios kultūra ir meilės civilizacija“. Pasak Kardinolų kolegijos dekano, jame popiežius Leonas pažymi, kad pasaulyje, paženklintame poliarizacijos, smurto ir augančių konfliktų, taika nėra viena iš daugelio temų, o visuotinio bendrojo gėrio sąlyga ir tautų moralinės brandos išbandymas. Kardinolai iš karo niokojamų regionų kviečiami paliudyti, kaip ši tikrovė skausmingai veikia jų patirtį, o kiti kviečiami apmąstyti kaip vis iš naujo kyla susitaikymo ir sambūvio galimybę silpninančios kalbos, logika ir praktikos. Popiežius enciklikoje ragina kartu apmąstyti, kaip peržengti teisingo karo teoriją, pernelyg dažnai naudojamą bet kokiam karui pateisinti, ir kokie konkretūs būdai gali padėti krikščionių tautoms ir bendruomenėms saugoti bei kurti taiką. (SAK/Vatican News)
