2026 m. gegužės 10-osios Mišios Prajoje, Žaliojo Kyšulio sostinėje 2026 m. gegužės 10-osios Mišios Prajoje, Žaliojo Kyšulio sostinėje  

Žaliajame Kyšulyje minima santykių su Šventuoju Sostu sukaktis

1976 m. gegužės 12 d. oficialiai užmegzti Žaliojo Kyšulio, salų valstybės Atlanto vandenyne, apie penkis šimtus kilometrų nuo vakarinių Afrikos žemyno krantų, ir Šventojo Sosto diplomatiniai santykiai. Penkiasdešimties metų sukakties proga salas lanko Santykių su valstybėmis sekretorius arkivyskupas P. R. Gallagheris. Jo vizitas prasidėjo gegužės 9-ąją ir baigsis gegužės 14-ąją.

Galima priminti, kad Žaliasis Kyšulys, teritorija, kadaise valdyta Portugalijos, nuo pastarosios oficialiai atsiskyrė bei nepriklausomybę paskelbė 1975 m. liepos 5-ąją. Katalikų Bažnyčios istorija krašte yra gerokai senesnė – 2033 m. Santjago vyskupija minės 500 metų jubiliejų: ji įsteigta 1533 m. sausio 31-osios popiežiaus Klemenso VII bule Pro Excellenti Praeeminentia. Jau dabar yra pradėti pasirengimai šiam dideliam jubiliejui, o tikintieji, sudarantys absoliučią daugumą krašto gyventojų, neslepia vilties šia proga sulaukti ir popiežiaus vizito. Salyne gyvena per pusę milijono žmonių.

Šventojo Sosto Santykių su valstybėmis sekretorių pasitiko Santjago vyskupijos, kurios centras yra krašto sostinė Praja, vyskupas Teodoras Mendesas Tavaresas, Leono XIV paskyrimu oficialiai šias pareigas perėmęs iš savo pirmtako kardinolo Arlindo Gomeso Furtado vos prieš dešimt dienų, gegužės 2-ąją.

Gegužės 10-ąją, sekmadienį, arkivyskupas P. R. Gallagheris aukojo Mišias Dievo Malonės Motinos parapijos salėje – parapijos bažnyčia šiuo metu remontuojama. Mišių dalyviams jis perdavė popiežiaus sveikinimus ir pasidžiaugė diplomatinių santykių jubiliejumi.

„Politinė bendruomenė ir Bažnyčia savo srityse yra viena nuo kitos nepriklausomos ir savarankiškos. Tačiau jos abi, nors ir skirtingais būdais, tarnauja tų pačių žmonių asmeniniam ir visuomeniniam pašaukimui“, – citavo arkivyskupas Vatikano II Susirinkimo konstituciją „Gaudium et spes“ (GS, 76) pabrėždamas būtent tarnavimo aspektą. Bažnyčios ir politinės bendruomenės organizacinės formos neturi būti savitikslės. Bažnyčios tarnystė, krikščioniška tarnystė, neatsiejama nuo meilės, kaip nuolatos savo mokiniams pabrėžė Viešpats.

„Mes mylime, nes mylėti mums įgimta, o įgimta, nes Dievas – Šventoji Dvasia – padarė tai mūsų prigimtimi“, – citavo arkivyskupas P. R. Gallagheris Bažnyčios mokytoją Johną Henry Newmaną. Dievas yra meilė ir jis mus sukūrė pagal savo atvaizdą ir panašumą – todėl meilė yra neatskiriama mūsų prigimties dalis, kaip tą apreiškė Tėvo siųstas Sūnus.

Bažnyčia šį meilės pašaukimą vykdo skelbdama Evangelijos tiesą, o po to – ugdymo, sveikatos priežiūros ir socialinės tarnystės darbais. „Kiekvienas asmuo turi teisę į gėrius, kurie būtini jo vystymuisi. Tai prigimtinė teisė, įsišaknijusi žmogaus orume ir pirmesnė už bet kokią teisinę sistemą“, – pridūrė arkivyskupas su dėkingumu pastebėdamas, kad Žaliojo Kyšulio valstybės santvarka užtikrina Bažnyčios gyvenimui būtiną laisvę.

Kitą dieną, gegužės 11 d., arkivyskupas P. R. Gallagheris dalyvavo protokolo, papildančio 2013 m. konkordato nuostatas, pasirašymo ceremonijoje. Valstybės vardu jį pasirašė už religinius reikalus atsakinga ministrė Janine Lélis. (RK / Vatican News)

2026 gegužės 12, 12:00