Sinodo grupių ataskaitos: kandidatai į vyskupus; nauji pastoraciniai iššūkiai
Gegužės 5 d. Vyskupų sinodo generalinis sekretoriatas paskelbė 7-osios grupės, svarsčiusios kandidatų į vyskupus atrankos klausimus, ir 9-osios grupės, skirtos naujų pastoracinių iššūkių sprendimui, ataskaitas. Tad dabar jau yra paskelbtos šešių darbo grupių ir Afrikos vyskupų komisijos, svarsčiusios poligamijos iššūkius katalikų sielovadai, ataskaitos; artimiausiu metu savo išvadas turėtų paskelbti ir likusios keturios grupės.
Pasak sinodo generalinio sekretoriaus kardinolo Mario Grecho, šį antradienį paskelbtuose dokumentuose kalbama apie ypatingos svarbos klausimus, nes nuo ganytojų parinkimo ir gebėjimo atsakingai spręsti sudėtingas šiuolaikines pastoracines problemas priklausys Bažnyčios gyvenimas ateityje.
Darbo grupė, kuri svarstė kandidatų į vyskupus parinkimą, savo ataskaitoje pabrėžia, kad į šį procesą turi būti įtraukta vietinė Bažnyčia. Siūloma, kad artėjant vyskupo tarnystės pabaigai vyskupijoje būtų pradėtos konsultacijos, kuriose dalyvautų įvairios struktūros – kunigų taryba, pastoracinė taryba, taip pat pašvęstųjų ir pasauliečių atstovai. Parenkant kandidatus į vyskupus turėtų būti atsižvelgiama į jų „sinodiškąsias“ savybes – gebėjimą kurti bendrystę, vertinti įvairias charizmas ir tarnystes, puoselėti dialogą.
Dokumente, kurį parengė 9-oji darbo grupė, nagrinėjama, kaip sinodiniu būdu Bažnyčioje turėtų būti sprendžiami šiandien kylantys nauji doktrininiai, pastoraciniai ir etiniai klausimai. Siūloma šiuos iššūkius vadinti ne kontroversijomis, bet tiesiog „naujais kylančiais klausimais“, taip pabrėžiant, kad į juos turėtų būti reaguojama ne kaip į problemas, kurias reikia pašalinti, bet kaip į situacijas, kurioms reikalingas įsiklausymas, dialogas ir atvirumas. Ataskaitos autoriai kaip pavyzdį pateikia Apaštalų darbuose aprašomas situacijas, kurios rodo, kad kultūrinė ir žmogiškoji įvairovė gali tapti vieta, kurioje atsiskleidžia Evangelijos naujumas, jei bendruomenė yra atvira Šventosios Dvasios veikimui.
Toliau ataskaitoje kalbama apie pačios pastoracinės veiklos paradigmos peržiūrėjimą. Evangelijos skelbimas visada yra susijęs su konkretaus žmogaus patirtimi, pripažįstant, jog Dievas jau veikia kiekvieno žmogaus gyvenime. Todėl Bažnyčios užduotis yra ne pirmiausia vertinti ir taisyti, bet atpažinti ir puoselėti gėrį, kuris jau reiškiasi tikinčiųjų patirtyse. Šiame procese dalyvauja visa Dievo tauta, o ganytojų vaidmuo suprantamas visų pirma kaip gebėjimas klausytis, skatinti dialogą ir lydėti bendruomenę.
Šios darbo grupės ataskaitos pabaigoje pateikiami keli sinodinio įžvalgos proceso pavyzdžiai, susiję su šiandien dažnai keliamais klausimais, tokiais kaip homoseksualių tikinčiųjų sielovada ar krikščioniškasis pacifizmas karo sąlygomis. Kartu su ataskaita skelbiami trys priedai – du homoseksualių asmenų liudijimai apie jų krikščionišką gyvenimą bei siūlymai, kaip Bažnyčios aplinką padaryti atviresnę ir įtraukesnę jų atžvilgiu, taip pat Serbijoje per Balkanų karą veikusio katalikų judėjimo liudijimas apie nesmurtinį pasipriešinimą režimui. Ataskaitoje nurodoma, kad šie liudijimai skelbiami kaip naujų iššūkių pavyzdžiai, o ne kaip atsakymų siūlymai. Jie kviečia tęsti apmąstymus, kelti klausimus ir ieškoti kelių, kaip atpažinti Dievo veikimą įvairiose šiuolaikinėse situacijose. Bažnyčia, sakoma ataskaitoje, turi vis labiau tapti bendruomene, kuri ne tik sprendžia problemas, bet ir kartu mokosi, klausosi bei jausdama atsakomybę siekia bendrojo gėrio. (jm / Vatican News)
