Vatikano observatorijos teleskopas Kastelgandolfe Vatikano observatorijos teleskopas Kastelgandolfe 

Naujam asteroidui – popiežiaus Leono XIII vardas

Bažnyčios istorijoje tik dviem popiežiams suteiktas „didžiojo“ titulas. Abu gyveno pirmajame krikščionybės tūkstantmetyje. Tai šv. Leonas I ir šv. Grigalius I. Kai prieš daugiau kaip 20 metų po istorinio pontifikato mirė šv. Jonas Paulius II, jį irgi norėta vadinti „didžiuoju“. Tačiau jis pats, minėdamas savo pirmtako Leono XIII socialinės enciklikos „Rerum Novarum“ šimtmetį, pavadino šią Leono XIII encikliką „nemirtingu dokumentu“, o jos autorių – „didžiuoju popiežiumi“ („Centesimus annus“, 1)
Popiežius Leonas XIII
Popiežius Leonas XIII

Leonas XIII, kurio vardai ir pavardė – Gioacchino Vincenzo Raffaele Luigi Pecci, 25 metus, nuo 1878-ųjų iki 1903-ųjų, vadovavo visuotinei Bažnyčiai. Jis yra garsus ne vien dėl istorinės socialinės enciklikos ir darbininkų teisių gynimo, bet ir dėl kitų svarbių sprendimų, dėl kurių Bažnyčia tapo modernesnė, atviresnė mokslo, kultūros ir naujųjų technologijų pasauliui bei ryšiams su valstybėmis.

Vatikano observatorija, kurią šis popiežius atkūrė tais pačiais socialinės enciklikos Rerum Novarum paskelbimo metais – 1891-aisais, – norėdama pagerbti Leono XIII nuopelnus observatorijai, jo vardu pavadino naujai atrastą asteroidą. Beje, „(858334) Gioacchinopecci“ atradime slypi ir ryškus lietuviškasis pėdsakas. Šį ir dar tris kitus orbitoje apie saulę skriejančius mažus dangaus kūnus neseniai atrado du žymūs astronomai – Kazimieras Černis ir jėzuitas t. Richardas Boyle’as, Vatikano observatorijos direktorius. Vilnietis K. Černis, Tarptautinės astronomijos sąjungos narys, pasak Mažųjų planetų centro, su kitais Lietuvos mokslininkais yra atradęs beveik du šimtus asteroidų. Be asteroido, kuris pavadintas Leono XIII vardu ir pavarde, K. Černis ir jėzuitas astronomas t. R. Boyle’as 2012 m. Neptūno orbitoje atrado nykštukinę planetą, kurią pavadino lietuviškai „(420356) Praamžiumi“.

Popiežius Leonas XIII atkūrė Vatikano observatoriją po Bažnyčios valstybės teritorijų, įskaitant sostinės Romos, praradimo, kurį 1870 m. nulėmė Italijos valstybės susivienijimas. Tuomet Bažnyčia neteko observatorijos, buvusios ant Šv. Ignaco bažnyčios Romos senamiestyje. Praėjusio šimtmečio 4 dešimtmetyje įvedus elektros apšvietimą naktinis dangus virš Romos tapo šviesesnis, todėl Vatikanas abu savo teleskopus perkėlė į Kastelgandolfą. Tačiau nakties dangui nuolat šviesėjant, Vatikano observatorija vėliau pasistatė pažangiųjų technologijų teleskopą (VATT) ant Grahamo kalno Arizonoje, JAV. Būtent juo stebint dangų ir buvo atrasti keturi nauji asteroidai.

Kiti trys abiejų astronomų atrasti asteroidai pavadinti žinomų astronomų vardais: jėzuito t. Giuseppe Lais – „(836955) Lais“, buvusio Vatikano observatorijos vicedirektoriaus, kardinolo Pietro Maffi – „(836275) Pietromaffi“, buvusio Pizos arkivyskupo ir Vatikano observatorijos direktoriaus, ir belgo jėzuito t. Florent’o Constanto Bertiau – „(688696) Bertiau“. Apie vardų suteikimą naujiems asteroidams balandžio 29 d. bendrame komunikate informavo Vatikano Miesto Valstybės administracija ir Vatikano observatorija. (SAK / Vatican News)

2026 gegužės 01, 12:25