Šūvių sunkiai sužeistas popiežius šv. Jonas Paulius II Šv. Petro aikštėje 1981 m. gegužės 13 d. Šūvių sunkiai sužeistas popiežius šv. Jonas Paulius II Šv. Petro aikštėje 1981 m. gegužės 13 d. 

Pasikėsinimo į popiežiaus šv. Jono Pauliaus II gyvybę 45-osios metinės

Šv. Jono Pauliaus II popiežystė būtų galėjusi pasibaigti prieš 45 metus – 1981 metų gegužės 13 dieną, tačiau tęsėsi dar beveik 24 metus iki jo natūralios mirties 2005 m. Šventuoju paskelbtas popiežius ne kartą yra pastebėjęs, kad kiekviena nauja diena po nepavykusio pasikėsinimo į jo gyvybę tą gegužės 13-ąją buvo Dievo Apvaizdos dovana.

Šv. Jonas Paulius II buvo giliai įsitikinęs, kad jį išgelbėjo Švč. M. Marija. Pasak jo, motiniška jos ranka nukreipė kitos rankos paleisto šūvio trajektoriją, aplenkdama gyvybiškai svarbius organus. Popiežius buvo sunkiai sužeistas į pilvą, skubiai išvežtas į ligoninę, pakeliui neteko sąmonės ir kone nukraujavo, tačiau po ilgos operacijos atsigavo ir pasveiko. Pasikėsintojas, žudikas iš Turkijos, buvo sulaikytas vietoje. Kaltinamojo teismas nenustatė pasaulį paveikusio išpuolio prieš Joną Paulių II priežasties ir užsakovo.

Visa tai, kas įvyko Šv. Petro aikštėje per popiežiaus bendrąją audienciją 1981 metų gegužės 13-ąją, apgaubta nepaprastų aplinkybių, visų pirma sutapimo, kad į popiežiaus gyvybę pasikėsinta Fatimos Marijos pirmųjų apsireiškimų 1917 m. metinių dieną. Per apsireiškimus trims Portugalijos vaikams – Jacintai, Pranciškui ir Liucijai – paminėtas vyskupas, kritęs žmonių minioje nuo šūvių, prašymai melstis už Rusijos atsivertimą, raginimai vykdyti atgailą ir skleisti Rožinio maldą už pasaulio taiką.

Sutapo ir tai, kad pasikėsinimas įvyko gegužės mėnesį, Bažnyčios skirtą Marijai, kurios garbei Jonas Paulius II pavedė visą savo vyskupystę ir popiežystę, pasirinkdamas šūkį Švč. M. Marijos garbei: Totus tuus („Visas tavo“).

Pasveikęs, susipažinęs su ligi tol įslaptintais Fatimos apreiškimų tekstais, popiežius buvo įsitikinęs, kad apreiškimuose paminėtas po kryžiumi minioje kritęs baltai vilkintis vyskupas yra būtent jis. Šios aplinkybės ir tai, kad ne tik išsigelbėjo, bet ir pasveiko – birželį išleistas iš ligoninės popiežius po poros savaičių buvo priverstas į ją sugrįžti dėl sunkios infekcijos ir aukštos temperatūros, o rugpjūtį buvo dar kartą operuotas, – jį paskatino vizitu į Fatimos šventovę padėkoti Švč. M. Marijai.

Jonas Paulius II po pirmojo vizito Fatimoje 1982 m. į Portugalijos Marijos šventovę sugrįžo dar du kartus, tęsė tarptautines keliones po visą pasaulį, sulaukė Sovietų Sąjungos žlugimo, kurį padėjo priartinti žodžiais, veiksmais ir ypač malda, įgyvendino nuo pat išrinkimo dienos puoselėtą svajonę apsilankyti Lietuvoje ir Vilniuje, pasimelsti prie Aušros Vartų Marijos paveikslo, paskelbė didįjį 2000 metų jubiliejų ir įvedė Bažnyčią į trečiąjį krikščionybės tūkstantmetį.

Netrukus po pirmosios kelionės į Fatimą, 1983 m., šv. Jonas Paulius II aplankė kalėjime už pasikėsinimą į jo gyvybę iki gyvos galvos nuteistą turką Ali Agca. Istorinis aukos susitikimas su anksčiau teistu žmogžudžiu įvyko kalėjimo celėje, truko apie 20 minučių. Jų pokalbis buvo privatus, tačiau popiežius pareiškė, kad atleido nuteistajam, šiuo gestu patvirtindamas atleidimo žodžius, kuriuos ištarė 1981 m. ligoninės palatoje per pirmą viešą pasirodymą po pasikėsinimo.

1994 m. šv. Jonas Paulius II prie Fatimos Marijos statulos, atvežtos į Šventojo Petro aikštę, bendrystėje su visais pasaulio vyskupais įgyvendino vieną iš Fatimos Marijos prašymų: paaukojo Rusiją ir pasaulį Nekalčiausiajai Švč. M. Marijos Širdžiai, kad būtų sustabdyta Rusijos klaidų sklaida ir užtikrinta pasaulio taika.

Vienos kelionės į Fatimą metu šv. Jonas Paulius II paskelbė palaimintaisiais du iš trijų Fatimos regėtojų ir susitiko su garbingo amžiaus sulaukusia trečiąja regėtoja, vienuole tapusia s. Liucija. Pastaroji tą kartą patikino Joną Paulių II, kad paaukojimu jis atliko tai, ko prašė Fatimos Marija. (SAK / Vatican News)

2026 gegužės 12, 13:49