Kard. P. Parolinas. Pagarba bendroms taisyklėms ar galios pirmenybė?
„Stipresniojo logika visada egzistavo. Tačiau tiesa, kad pastaraisiais metais diplomatija, diplomatinis kūrybiškumas ir nuostata derėtis nusilpo. Tarsi būtų palengva nusileidžiama stipresniojo logikai“, – pastebėjo kard. P. Parolinas. Stebina, pasak jo, kaip greitai ir be dvejonių karinis sprendimas pateikiamas kaip galutinis, kone neišvengiamas, tarptautinę teisę taikant pagal įnorius, o tarptautinė diplomatija lieka nebyli ir nepajėgia pateikti alternatyvų. „Sumenko taikos vertės, karo tragiškumo suvokimas. Bendrų taisyklių vertės ir jų laikymosi svarbos suvokimas“, – sakė kardinolas.
Daugiašališkumą, kuris remiasi pagarba bendroms taisyklėms ir visų įtraukimu į sprendimus, keičia daugiapoliškumas, kuris remiasi galios pirmumo logika, valstybėms kartais siekiant ne vien savo interesų įtvirtinimo, bet ir dominavimo kitiems. Tarptautinė teisė minima tik tada, kai patogu, o kitais atvejais – ignoruojama. Toks dvigubų standartų taikymas neatsižvelgia į tai, apie ką dar 1795 m. savo veikale „Į amžinąją taiką“ kalbėjo Imanuelis Kantas, teigdamas, kad „vienoje žemės vietoje įvykęs teisės pažeidimas yra jaučiamas visur“. Antai, daug vyriausybių piktinosi dėl Rusijos raketų ir dronų atakų prieš Ukrainos civilius ir agresoriams taikė sankcijas. To, regis, neįvyko Gazos sugriovimo tragedijos atžvilgiu.
Ar nėra utopiška, Leono XIV žodžiais, „neginkluota ir nuginkluojanti taika“, kvietimas ištuštinti arsenalus?
„Greičiau utopiška manyti, kad taiką garantuoja ginklai ir stipriausiojo primesta pusiausvyra, o ne tarptautiniai susitarimai. Manyti, kad taiką užtikrina ginklai, yra utopiška ir todėl, kad neatsižvelgiama į milžiniškus ekonominius interesus“, – atsakė Popiežiaus valstybės sekretorius, dar kartą paminėjęs ir tai, kad kuo daugiau pinigų atsiduria „prekeivių mirtimi“ kišenėse, tuo mažiau jų lieka sveikatos apsaugai ir švietimui. Iš tiesų dramatiška, kad konfliktuose sugriaunama ir tai, kas jau buvo pastatyta.
„Mes tvirtai tikime, kad arsenalai, pradedant nuo branduolinių ginklų, turi būti ištuštinti“, – sakė kard. P. Parolinas tuo pat metu konstatuodamas, kad einama priešinga kryptimi: norint turėti laisvas rankas kurti mirtinas ginklų sistemas, nebuvo atnaujinti kai kurie svarbūs susitarimai. Popiežiaus valstybės sekretorius priminė 2019 m. popiežiaus Pranciškaus vizitą branduolinį bombardavimą patyrusioje Hirosimoje, kur jis pabrėžė, kad pats branduolinių ginklų turėjimas, ne vien jų naudojimas, yra amoralus.
1989 metais šv. Jonas Paulius II griuvus Berlyno sienai kalbėjo apie Vakarų ir Rytų plaučiais kvėpuosiančią Europą, apie laisvą ir solidarų pasaulį, priminė žurnalas „Dialogai“. Ar jis apsigavo, ar įvyko kažkas kita?
„Nemanau, kad mes apgaudinėjome save. Be abejo, šv. Jonas Paulius II svajojo apie Europą, kurią vienija ne vartotojiškumas ar globalizacija, o bendros vertybės. Turime pripažinti, kad istorija pasuko kita linkme. Vietoj laisvesnio bei solidaraus pasaulio atsirado dar nestabilesnis pasaulis, kuriame nebuvo imtasi veiksmingų priemonių siekiant ištaisyti baisias neteisybes, dėl kurių milijonai žmonių kenčia badą, troškulį, neturi minimalių sveikatos priežiūros paslaugų ir žmogaus orumui derančių darbo sąlygų“, – pažymėjo kard. P. Parolinas. Europoje vėl panirta į Šaltojo karo atmosferą, kurią jau buvo sunku įsivaizduoti. Mus visus veikia Rusijos ir Ukrainos karas, žaizda krikščioniškoje Europoje.
„Man atrodo, kad nepakankamai suvokiamas karo Ukrainoje sugriovimų mastas, milžiniškos žmonių gyvybių netektys, miestų ir infrastruktūros sunaikinimas. Reikėtų žmogiškumo ir atsakomybės proveržio. Deja, skaudu konstatuoti, kad daugeliu atvejų vienintelis atsakas yra ginklavimasis“, – pakartojo P. Parolinas. (RK / Vatican News)
