Šventųjų skelbimo dikasterijos dekretai
Dekretu dėl gyvybės aukos pripažinta romiečio kardinolo Ludovico Altieri (1805–1867), Albano vyskupo, gyvybės auka. XIX a., dar Bažnyčios valstybės gyvavimo laikais, popiežiaus kurijoje prie trijų popiežių įvairias atsakingas pareigas ėjęs dvasininkas ir Bažnyčios diplomatas 35-erių metų buvo paskirtas kardinolu. Lydėjęs Pijų IX Gaetos tremtyje, su juo sugrįžęs į Romą, kard. L. Altieri tarnavo Romos gubernatoriumi, inkvizicijos kongregacijos prefektu, valstybės finansų tarybos pirmininku, Laterano bazilikos arkikunigu ir kardinolų kolegijos kamerlingu. Jam pačiam prašant 1860 m. buvo paskirtas Romos užmiesčio Albano vyskupijos vyskupu. 1867 m. prasidėjus epidemijai kardinolas herojiškai ir didžiadvasiškai darė viską, ką galėjo, sergantiems padėti, pats užsikrėtė cholera ir mirė tų pačių metų rugpjūčio 11 d. Albano miestelyje.
Pripažinus kardinolo gyvybės auką, jis nuo dabar tituluojamas garbinguoju Dievo tarnu ir, kaip visi kandidatai į altorių garbę dėl gyvybės aukos, galės būti skelbiamas palaimintuoju pripažinus jo užtarimu įvykusį stebuklą.
Gyvybės auka yra nauja beatifikacijos ir kanonizacijos bylų rūšis, kuria išskiriami visi, kurie, paskatinti Kristaus meilės, savanoriškai paaukojo savo gyvybę eidami į aiškią mirtį ir suvokdami, kad ji įvyks netrukus. Gyvybės paaukojimo bylose privalomos trys esminės sąlygos: kandidatų gyvenimo krikščioniškosios dorybės, greita mirtis, šventumo ženklai ir garsas po mirties.
Po popiežiaus audiencijos Šventųjų skelbimo dikasterijos prefektui kovo 23 d. paskelbti kiti penki dekretai dėl kandidatų herojiškai liudytų dorybių: Dievo tarnų ir tarnaičių kun. Edwardo Flanagano (1886–1948) iš Airijos ir kun. Henri Caffarelo (1903–1996) iš Liono, ses. Stanislavos Barbaros Samulowskos (1865–1950) iš Voritų, Rytprūsiai (dabartinė Lenkija) ir ses. Maria Dolores Romero (1916–1977) iš Ispanijos bei pasauliečio šeimos tėvo Giuseppe Castagnetti (1909–1965) iš Italijos. (SAK / Vatican News)
