Pilypas VI užėmė Liberijaus kapitulos protokanauninko vietą
Apeigose dalyvavo Ispanijos karalienė Leticija, Ispanijos monarchus lydinti delegacija, Italijoje gyvenančių ispanų bendruomenės atstovai, Liberijaus bazilikos kapitulos kanauninkai ir šios bazilikos bendruomenės nariai.
Po įvadinės maldos karalių Pilypą VI pasveikino bazilikos arkikunigas, o po Žodžio liturgijos skaitinio į apeigų dalyvius kreipėsi karalius Pilypas VI. Kardinolas R. Makrickas palydėjo karalių iki jam skirto kapitulos protokanauninko krėslo, į kurį Pilypas VI atsisėdo. Apeigas užbaigė visų kartu sukalbėta „Tėve mūsų“ malda, kardinolo arkikunigo palaiminimas, karaliaus ir karalienės apsilankymas Pauliaus koplyčioje ir prie popiežiaus Pranciškaus kapo.
Iškilminga protokanauninko vietos užėmimo ceremonija atspindi gilius ilgamečius Popiežiškosios Švč. M. Marijos didžiosios bazilikos ir Ispanijos monarchijos ryšius. Bene ryškiausias šią šventovę amžių bėgyje rėmusių Ispanijos valdovų, dvasininkų ir tikinčiųjų liudijimas yra paauksuotos lubos, kurias užsakė iš ispanų didikų Bordžių kilęs popiežius Aleksandras VI (1492–1503). Jis, beje, prieš išrinkimą popiežiumi buvo ir šios bazilikos kardinolas arkikunigas. Dar labiau šiuos ryšius sustiprino bazilikos kapitulos sprendimas 1603 m. pakviesti karalių Pilypą III tapti bazilikos globėju. Ta pačia proga kapitula paskyrė Ispanijos monarchą protokanauninku suteikdama teisę jo įpėdiniams paveldėti Švč. M. Marijos didžiosios bazilikos, anuomet vadintos patriarchaline bazilika, kapitulos protokanauninko, t. y. pirmojo iš kanauninkų, garbės titulą. Nuo tada visi Ispanijos karaliai savaime tampa pagrindinės Romoje ir svarbiausios Vakarų pasaulyje Švč. M. Marijos garbei skirtos Liberijaus bazilikos kapitulos protokanauninkais.
Bazilikos ir Ispanijos karūnos artimus ryšius liudija ir monumentali bronzinė karaliaus Pilypo IV (1605–1665) statula, nulieta pagal garsaus skulptoriaus Gian Lorenzo Berninio projektą. Statulą, vaizduojančią karalių, ištiesta ranka sveikinantį į šventovę užeinančius maldininkus, užsakė Liberijaus kapitula kaip padėką šiam karaliui už 1647 m. jo įsteigtą bazilikos paramos fondą „Opera Pia di Spagna“.
Naują santykių puslapį atvėrtė popiežiaus Pijaus XII 1953 metais paskelbta bulė Hispaniarum fidelitas. Šiuo dokumentu jis atnaujino ir patvirtino glaudų ryšį tarp šios popiežiškosios bazilikos ir ispanų tautos pabrėždamas „gailestingumo ir atsidavimo ryšius, kurie sujungė ispanų tautą su Švč. M. Marijos didžiąja bazilika“. Nuo tada kapitula kasmet aukoja trejas specialias Šv. Mišias už Ispanijos tautos ir jos valstybės vadovo gerovę. Dvejos aukojamos per Dievo Motinos liturgines iškilmes – Dangun Ėmimo (Žolinę) ir Nekaltojo Prasidėjimo, o trečiosios – gegužės 30 d. minint XII–XIII a. sandūroje gyvenusio ir šventuoju paskelbto Kastilijos karaliaus šv. Ferdinando III liturginę šventę.
Karaliaus Pilypo VI garbės kanauninkystės perėmimo apeigose kovo 20 d. Popiežiškojoje Švč. M. Marijos didžiojoje bazilikoje buvo skaitomos Pijaus XII bulės Hispaniarum fidelitas ištraukos, kur išsakytas popiežiaus džiaugsmas glaudžiais ryšiais tarp Švč. M. Marijai dedikuotos Liberijaus bazilikos ir Ispanijos, patvirtintas Ispanijos valstybės vadovui suteiktas protokanauninko titulas bei su juo susijusios privilegijos, nustatytos bazilikos apeigyne, ir pakartotas Apaštalų Sosto įsipareigojimas kasmet aukoti minėtąsias trejas Mišias meldžiant Dievo malonių karaliui ir klestėjimo visai Ispanų tautai. (SAK / Vatican News)
