Kard. Parolinas Trumpui ir Izraeliui: kuo greičiau užbaikite karą
Apie įtemptą tarptautinę padėtį kardinolas kalbėjo per trečiadienio, kovo 18 d., vakarą Italijos Atstovų Rūmuose vykusį knygos „Leonas XIV. Kuo mane laikote? Aš esu šv. Augustino sūnus“ pristatymą.
Atsakydamas į klausimą, kokią žinią jis norėtų pasiųsti JAV ir Izraelio vadovams, kardinolas sakė: „Pasakyčiau, kad jie kuo greičiau tai užbaigtų, nes tikrai yra dar didesnės eskalacijos pavojus. Pasakyčiau, kad paliktų Libaną ramybėje.“
Kalbėdamas apie knygą, pristatančią popiežių Leoną ir jo tarnystės stilių, kardinolas sakė, kad jo, kaip popiežiaus valstybės sekretoriaus, darbas šalia Leono XIV yra paprastas ir grindžiamas atviru dialogu bei pasitikėjimu. Popiežius pasižymi ypatingu gebėjimu klausytis, o tai skatina konstruktyvų bendravimą.
Kardinolas paminėjo tris jau pakankamai ryškius Leono XIV pontifikato aspektus. Pirmasis – „neginkluota ir nuginkluojanti taika“, apie kurią popiežius kalbėjo išrinkimo dieną 2025 m. gegužės 8-ąją. Tokia pozicija tęsia pastarojo šimtmečio popiežių mokymą – nuo Benedikto XV iki šių dienų, kai pasaulis susiduria su naujais karais. Dabartinėje įtemptoje geopolitinėje situacijoje, augant karinėms išlaidoms ir stiprėjant nepasitikėjimui tarp tautų, popiežius siūlo kitą kelią – klausymąsi, dialogą ir meilę.
Antrasis kardinolo paminėtas aspektas – Bažnyčios vienybė ir rūpinimasis išlaikyti pusiausvyrą tarp dviejų priešingų tendencijų: pavojaus nutolti nuo tradicijos dėl pernelyg didelio prisitaikymo prie pasaulio ir, kita vertus, užsidarymo bei bet kokios pažangos atmetimo. Leonas XIV ragina visus tikinčiuosius kurti vienybę, o tam renkasi dialogo kelią, pagrįstą kantriu visų nuomonių išklausymu. Nors tai sudėtingesnis ir ilgesnis kelias, jis leidžia spręsti nesutarimus ir atverti naujas susitikimo galimybes.
Trečiasis pontifikato bruožas – sinodiškumas. Kardinolas Parolinas priminė, kad dar prieš tapdamas popiežiumi Leonas XIV aktyviai dalyvavo sinode apie sinodiškumą ir prisidėjo prie „besiklausančios Bažnyčios“ vizijos kūrimo. Tapęs popiežiumi jis dabar šį principą taiko kaip vadovavimo stilių, teikdamas pirmenybę bendrai priimamiems sprendimams ir kolegialumui. Tai, pasak kardinolo, yra ne silpnumo ženklas, bet toks tarnystės supratimas, pagal kurį valdžia suvokiama kaip bendruomeniškas procesas.
Galiausiai kardinolas pabrėžė, kad popiežiaus Leono XIV santūrus ir apgalvotas kalbėjimo stilius neturėtų būti supriešinamas su jo pirmtako popiežiaus Pranciškaus tiesiu spontanišku kalbėjimu. Kiekvienas popiežius savaip tęsia pirmtakų palikimą, taip užtikrindamas Bažnyčios mokymo ir misijos tęstinumą. (jm / Vatican News)
