Vatikano žinia ramadaną švenčiantiems musulmonas
Kardinolas George’as Koovakadas ir prelatas Indunilas Kodithuwakusas Šventojo Sosto Tarpreliginio dialogo dikasterijos vardu patikino dėl artumo, solidarumo ir pagarbos viso pasaulio musulmonams prisimindami, kad Bažnyčia su pagarba žvelgia į musulmonus, „garbinančius vienatinį Dievą – gyvą ir esantį, gailestingą ir visagalį dangaus bei žemės kūrėją, kalbėjusį žmonėms“ (Nostra aetate 3).
Šiemet krikščionių pasninko laikotarpis – gavėnia – sutampa su musulmonų pasninku per ramadaną. Pasak žinios autorių, per šį dvasinio susikaupimo laikotarpį visi tikintieji sieks ištikimiau suprasti Dievo valią, įvertinti silpnumus ir priimti širdis slegiančius išmėginimus. Tačiau kuriuo keliu žengti į priekį? Iš žmogiškosios perspektyvos atsakymas gali atrodyti sunkiai apčiuopiamas, sukeliantis bejėgiškumo jausmą.
Būtent tada gali kilti pagunda pasiduoti nevilčiai ar net smurtui. Neviltis gali pasirodyti kaip nuoširdus atsiliepimas į pasaulio sužeistumą, o smurtas – kaip trumpasis kelias į teisingumą. Tačiau nei vieno, nei kito negalime laikyti tikintiesiems tinkamu keliu. Tikrieji tikintieji nukreipia žvilgsnį į nematomą Šviesą, t. y. į Dievą – visagalį, gailestingąjį, teisųjį, kuris psalmininko žodžiais „teisingai valdo tautas“ (Ps 96, 10). Tikintysis stengiasi gyventi pagal Dievo įsakymus, nes puoselėja ateinančio pasaulio viltį ir giliai trokšta taikos.
Vidinis atsimanymas šiuo gavėnios ir ramadano laikotarpiu, kuriuo šiemet dalijasi krikščionys ir musulmonai, tevirsta dingstimi siekti naujo pasaulio, kuriame karo ginklai užleidžia vietą taikos drąsai. Ne iliuzinės ir ne utopinės taikos, o gimstančios iš nusiginklavusios širdies, proto ir gyvenimo, patikino laiško autoriai prisimindami popiežiaus Leono XIV kvietimą žinioje Pasaulinei taikos dienai siekti neginkluotos ir nuginkluojančios taikos. (SAK / VaticanNews)
