Vatikano radijui – 95 metai

Vatikano radijas (Statio radiophonica vaticana) pradėjo transliacijas 1931 m. vasario 12 d. Pirmasis prabilo šią radijo stotį įrengęs fizikas Guglielmo Marconi pranešdamas, kad pirmą kartą istorijoje popiežiaus balsas galės būti „vienu metu girdimas visoje Žemėje“. Po jo popiežius Pijus XI lotynų kalba kreipėsi „į visas tautas ir visą kūriniją“.

Sukakties proga paskelbtame apžvalginiame straipsnyje Šventojo Sosto Komunikacijos dikasterijos redakcijų vicedirektorius Massimiliano Menichetti primena, kad per savo istoriją Vatikano radijas tarnavo devyniems popiežiams. Antrojo pasaulinio karo metais jis padėjo žmonėms gauti žinių apie tūkstančius karo audrų išblaškytų artimųjų, apie į nelaisvę patekusius karius ir pabėgėlius. Pokario totalitarinių režimų priespaudoje gyvenantiems katalikams Vatikano radijas tapo vilties švyturiu. Šis radijas pasakojo apie II Vatikano susirinkimą, apie Romoje švęstus Jubiliejų metus, apie iššūkius, su kuriais teko susidurti Bažnyčiai; apie karus ir konfliktus – nuo II pasaulinio karo iki Artimųjų Rytų, Kongo, Mianmaro, Jemeno, Sirijos ir Ukrainos karų. Būdamas informacijos šaltiniu, tuo pat metu Vatikano radijas stengėsi tarnauti ir krikščioniškajam ugdymui bei maldai.

Viena išskirtinių Vatikano radijo savybių yra daugiakultūriškumas. Šiandien čia dirba žmonės iš 69 šalių, o per 34 kalbines redakcijas ir multimedijų redakciją pasiekiamos geografinės ir egzistencinės pasaulio periferijos. Stengiamasi suteikti balsą bendruomenėms, kurios dažnai lieka už didžiųjų žiniasklaidos srautų ribų, ir palydėti vietinių Bažnyčių gyvenimą. Daugelyje šalių popiežiaus radijas dešimtmečius buvo – ir kai kur tebėra – kukli, bet gyvybiškai svarbi atrama, rašo Massimiliano Menichetti.

Pastaraisiais metais Vatikano radijas išgyvena transformaciją, vykstančią platesnės komunikacijos reformos, pradėtos popiežiaus Pranciškaus, kontekste. Komunikacijos dikasterijos įkūrimas ir skirtingų medijų sujungimas į vieną instituciją pareikalavo darbo metodikos ir organizacijos pokyčių. Šis procesas tebesitęsia, aiškiai suprantant misiją tarnauti popiežiui sparčiai besikeičiančiame komunikacijos pasaulyje. Popiežius Leonas XIV per neseniai įvykusį susitikimą su savo radijo ir visos dikasterijos darbuotojais ragino juos savo darbu vienyti žmones, tarnauti tiesai ir lydėti Dievo tautą per „neginkluotą ir nuginkluojančią komunikaciją“, galinčią prisidėti prie broliškesnės, solidaresnės ir taikesnės visuomenės kūrimo.

Vatikano radijo redakcijos savo kasdieniu darbu šiandien maitina ir palaiko Vatican News skaitmeninę ekosistemą, kuri 56 kalbomis – raštu, garsu ir gestų kalba – pasiekia klausytojus, žiūrovus ir skaitytojus radijo bangomis ir per palydovus, per internetą, per tinklalaides ir socialinius tinklus.

Vatikano radijo 95-osios metinės sutampa su dirbtinio intelekto eros pradžia, su naujos technologijos, kuri keičia ir žiniasklaidos pasaulį, sparčia plėtra. Nors dirbtinis intelektas negali ir neturi pakeisti žmogaus – jo mąstymo, kūrybiškumo ir sprendimų – jis gali būti vertinga priemonė. Pasak Massimiliano Menichetti, turbūt tai nėra atsitiktinis sutapimas, kad rytojaus dieną po Vatikano radijo 95 metų sukakties, vasario 13-ąją, minimos UNESCO įvestos Pasaulinės radijo dienos šių metų tema: „Dirbtinis intelektas yra įrankis, o ne balsas“. Tai priminė ir popiežius Leonas XIV savo žinioje šiemetinei Pasaulinei socialinės komunikacijos dienai pabrėždamas asmeninę atsakomybę, gebėjimą įžvelgti ir atskirti, nepakeičiamą žmogišką komunikacijos vertę. Kaip ir Marconi laikais, technologija tarnauja žmogui, o ne atvirkščiai.

Šiandien, kaip ir 1931-aisiais, popiežiaus radijas tęsia savo misiją skleisti Evangelijos žinią, popiežiaus balsą ir mokymą pasaulyje, būti arti bendruomenių, klausytis ir tarnauti.

Su gimtadieniu, Vatikano radijau!

Leonas XIV prie Vatikano radijo antenų 2025 06 19
Leonas XIV prie Vatikano radijo antenų 2025 06 19   (@Vatican Media)
2026 vasario 12, 09:01