Vatikano parapijos klebonas: „Ir kai Durys bus uždarytos, Tėvo glėbys liks atviras“
„Tai buvo neįtikėtini metai. Vien šiandien popietę per dvi valandas priėmimo punkte palaiminau žmones, atvykusius iš Japonijos, Korėjos, Malaizijos ir Šiaurės Europos“, – pasakojo vienuolis sausio 5 dienos komentare, likus vos vienai dienai iki Šv. Petro bazilikos Šventųjų durų uždarymo.
Kad galėtų visus norinčius priimti per Jubiliejaus metus, iš tiesų reikėjo, pasak jo, stiprios sveikatos. Vienas iš jį labai džiuginusių dalykų buvo tai, kad prie įėjimo į baziliką buvo galima matyti dešimtis kiekvieną valandą paliekamų vaikiškų vežimėlių – šeimų su mažais vaikais, kurios išeidamos iš bazilikos juos vėl paimdavo. Taip pat netrūko jaunų, bet jau savarankiškai keliauti galinčių 17–18 metų jaunuolių, pridūrė jis.
Pasak Šv. Petro bazilikos parapijos klebono, jis matė daugybę žmonių, kurie žengė per Šventąsias duris su pastebimu jauduliu, po to susikaupę stabtelėdavo maldai. „Šventosios durys yra tarsi žaizda Kristaus šone: kuo labiau jaučiamasi nusidėjėliais, tuo stipresnis gailestingumo apkabinimas, gaunamas peržengus jų slenkstį“, – pastebėjo t. Agnello, pridūręs, kad su savanoriais ir kitais talkininkais stengėsi, jog žengiantieji į baziliką jaustųsi čia svetingai laukiami. O tai, kas vyksta malonės paliestų žmonių širdyse, yra labai gražu. „Mums, kurie priimame piligrimus, klausytis jų istorijų yra dovana, padedanti kasdien augti mums patiems“, – pridūrė jis.
Galiausiai, anot vienuolio, ir kai Šventosios durys bus uždarytos, Kristaus širdis liks atverta, Tėvo glėbys – atviras. „Sukaupėme maldos, su kuria ir toliau priimsime atvykstančius, lobį“, – kalbėjo t. Agnello Stoia, Vatikano bazilikos parapijos klebonas. (RK / Vatican News)
