Kard. Parolinas Danijoje: vienybė Bažnyčioje yra dovana
Šeštadienio ekumeniniais mišparais kardinolas pradėjo kelių dienų vizitą Danijoje 1200-ųjų šventojo Ansgaro misijos pradžios metinių proga. Kardinolas pabrėžė, kad vienybė Bažnyčioje yra dovana ir kad malonė yra ne privilegija, o tarnystė. Jis ragino aiškiai liudyti su tiesa, užjausti su meile ir drąsiai veikti, kad Kristaus šviesa pasiektų tuos, kurie yra tamsoje, gyvena baimėje ir patiria atstūmimą, nebūti abejingais žmonių kančioms.
Sekmadienį Kopenhagos katedroje 1200-ųjų Ansgaro misijos metinių proga kardinolas aukojo Mišias, kurias koncelebravo ir kiti Skandinavijos vyskupai. Perdavęs popiežiaus Leono XIV sveikinimus Danijos žmonėms, kuriuos šventasis Ansgaras taip labai mylėjo ir jiems taip ištikimai tarnavo, kardinolas pabrėžė ne tik praeityje megztą ryšį, bet ir šventojo misijos aktualumą šiandien.
Kardinolas Parolinas priminė, kad šventojo Ansgaro pašaukimas kilo iš nepaprastos išsivadavimo patirties jo paties gyvenime – patyręs Dievo atleidimo džiaugsmą, jis troško pasidalyti šiuo džiaugsmu su kitais. Šventasis Ansgaras išgirdo Jėzaus kvietimą juo sekti ir parodė drąsą bei pasitikėjimą, palikdamas pažįstamas vietas ir žmones, kad sektų Jėzumi – kaip vienuolis Prancūzijoje, Vokietijoje, vėliau imperatoriaus prašymu kaip misionierius lydėdamas ką tik pakrikštytą Danijos karalių. Jo misija buvo grindžiama ne strategijomis ar sėkme, o ištikimybe Viešpačiui Jėzui. Vienas pirmųjų jo veiksmų Danijoje buvo išpirkti kai kurių vergų laisvę, taigi jis taip pat atnešė realų išlaisvinimą, konkretų krikščionybės praktikavimą, kuris atsispindi danų filosofo Kierkegaardo žodžiuose: „krikščionybės įrodymas yra krikščionio gyvenimas“. Pasaulyje, vis dar sužeistame naujų vergijos formų – ekonominės, kultūrinės, dvasinės, paženklinto atskirties ir abejingumo – Ansgaro gestas kalba su atnaujintu aktualumu. Evangelija siūlo ne abstrakčius sprendimus, o žmogaus asmens, kurio orumas yra svarbesnis už kiekvieną skaičiavimą, viziją.
Pasak kardinolo, šventasis Ansgaras susidūrė su didžiuliu pasipriešinimu, tačiau jo gyvenimo istorija primena mums, kad Bažnyčia auga ne skaičiumi, o vyrais ir moterimis, gyvenančiais ištikimybe, atkaklumu ir meile. „Misija prasideda nuo perkeistų širdžių. Jis ragina mus atnaujinti evangelinę drąsą, palydėti kitus ir jiems tarnauti, saugoti viltį ten, kur istorija atrodo pavargusi. Esame pašaukti ir šiandien liudyti, kad vaisingumas gimsta iš vienijančios meilės ir pasitikėjimo nuolatiniu Dievo veikimu net ir trapiausiose situacijose“, – kalbėjo kardinolas.
Ką tai reiškia šiandienos Danijoje? Šiandien Danija nebėra ta pagoniška šalis, kurią pamatė į ją atvykęs Ansgaras. Danijos istorija neišdildomai paženklinta krikščioniškojo paveldo. Šiandien katalikų bendruomenė kartu su liuteronais ir visais geros valios žmonėmis nori prisidėti prie šios visuomenės gyvenimo per tarnystę, solidarumą ir pagarbą žmogaus orumui. „Kai krikščionys dirba kartu, ypač tarnaudami labiausiai stokojantiems, jie likusiai visuomenės daliai duoda galingą Evangelijos ir paties Kristaus liudijimą. Jie atneša gerąją naujieną, kurią žmonės trokšta išgirsti“, – kalbėjo kardinolas Parolinas
Sekmadienį kardinolas taip pat aplankė dvi vienuolių bendruomenes. Pirmadienį Vatikano valstybės sekretorius aplankė Danijos karalių Frederiką X ir susitiko su užsienio reikalų ministru Larsu Lokke Rasmussenu.
(DŽ/Vatican News)
