Benedikto XVI mirties 3-osios metinės. Mišios prie kapo
„Susirinkome Šv. Petro bazilikoje paminėti trečiąsias Josepho Ratzingerio – Benedikto XVI – sugrįžimo pas Tėvą metines, prisiminti jį ir padėkoti už jo kaip kunigo, teologo, vyskupo ir popiežiaus gyvenimą ir darbą, – sakė kardinolas pradėdamas Mišių homiliją. Pamokslininkas atkreipė dėmesį, kad paskutinę kalendorinių metų dieną, kurią Josephas Ratzingeris paliko žemiškąjį pasaulį ir sugrįžo į amžinąją buveinę pas Dievą, per Mišias skaitomas Jono Evangelijos prologas, prasidedantis žodžiais: „Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas“. Pasak kardinolo, tai iš tiesų jaudinantis sutapimas, kad, mums besimeldžiant už popiežių Benediktą, liturgija kalba apie pradžią. Mes tikime, kad žemiškoji žmogaus gyvenimo pabaiga yra ne pabaiga, bet nauja pradžia, ir kad paskutinė žmogaus žemiškojo gyvenimo diena yra naujo gyvenimo, amžinojo gyvenimo su Dievu, pradžia.
Mums, krikščionims, tikėjimas leidžia kitaip žiūrėti į mirtį, nes jau buvome į ją panardinti Krikšto akimirką. Krikštas iš tiesų yra pirmiausia mirties procesas. Jame mūsų senasis žmogus turi mirti, kad galėtų prisikelti kartu su Kristumi naujam gyvenimui kaip naujas žmogus. Jei suprantame šį giluminį mūsų Krikšto rimtumą, sakė kardinolas, tada suprasime ir tai, kad tikroji riba tarp mirties ir gyvenimo yra ne biologinė mirtis, kuri mūsų laukia, bet Krikštas, per kurį gimstame naujam gyvenimui. Krikštas yra riba, nuo kurios prasideda tikras gyvenimas su Kristumi. Krikštas yra tikroji amžinojo gyvenimo pradžia. Per jį mes jau esame įtraukti į bendrystę su gyvuoju Dievu, kuri mums buvo padovanota Jėzaus Kristaus mirtimi ir prisikėlimu, ir kuri reiškia tai, kad amžinai gyvensime su gyvuoju Dievu ir džiaugsimės jo begaline meile. Kas gyvena su Dievu, tas nemiršta; Dievo meilė dovanoja amžinybę. (jm / Vatican News)
