Leonas XIV: pasauliui reikia „gailestingumo realizmo“
Pakeliui iš San Marino į Riminį popiežius visiškai privačiai aplankė toje apylinkėje esantį augustinių vienuolyną, pietavo kartu su seserimis. Atvykęs į Riminio parodų centrą, kuriame šiomis dienomis vyksta katalikų judėjimo „Comunione e Liberazione“ surengtas 47-asis „Tautų draugystės susitikimas“, popiežius pirmiausia aplankė dvi parodas: vieną, skirtą šv. Augustinui, kitą – XIX amžiuje gyvenusiam prancūzų verslininkui ir krikščionių darbininkų organizacijų kūrėjui Leonui Harmeliui. Po to popiežius pasveikino viename šiemetinio Riminio susitikimo renginių dalyvavusius vaikus. Galiausiai Riminio parodų centro didžiojoje auditorijoje popiežius pasakė kalbą šiemetinio Riminio „Tautų draugystės susitikimo“ dalyviams.
Leonas XIV pirmiausia atkreipė dėmesį į šiam kasmetiniam renginiui prieš beveik penkis dešimtmečius suteikto pavadinimo „Tautų draugystės susitikimas“ pranašiškumą. Kaip jau sakė popiežius Jonas Paulius II, dalyvavęs šiame susitikime 1982 m., žodžiai apie susitikimą, žmonių ir tautų draugystę ypatingą reikšmę įgyja dramatiškais pasaulio istorijos laikotarpiais. Pasak Leono XIV, dabartiniu istorijos momentu dar aiškiau atsiskleidžia, kokios svarbios yra šios vertybės ir kaip labai jų reikia mūsų pasauliui.
Taiką saugo ir skleidžia žmonės, kurie nori susitikti ir nebijo kalbėtis. Žmogaus orumas, kylantis iš buvimo Dievo vaiku, leidžia atrasti tai, kas žmones vienija nepaisant visų skirtumų ir susiskaldymo. „Pirmiau už sienas, apibrėžimus ir institucijas visada yra žmogus, – pabrėžė popiežius. – Krikščionybės esmė – žinia apie Dievą, kuris ateina susitikti su žmogumi.“
Leonas XIV atkreipė dėmesį į šiemetinio Riminio susitikimo temą – Dantės „Dieviškosios komedijos“ eilutę: „Meilė, kuri judina saulę ir kitas žvaigždes“. Šie žodžiai mums primena, kad Dievas yra istorijos Viešpats. Jo meilė, kuri viską sukūrė ir viską palaiko, neišnyko, neprarado nei savo galios, nei intensyvumo, nors ir dažniausiai ši meilė lieka tyli, priešingai nei triukšmingos jėgos, krečiančios žemę, dangų ir visą kūriniją. Dievas „leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“ (Mt 5, 45). Taip Jėzus apibūdina Dievo tobulumą parodydamas, koks milžiniškas atstumas skiria Dievo veikimo dosnumą ir žmogaus minčių siaurumą, kaip dūstame užsidarę savo išskaičiavimuose ir kaip laisvai galime kvėpuoti priimdami neatlyginamai mums dovanojamą Dievo meilę.
Toliau savo kalboje popiežius perėjo prie dabartinio pasaulio situacijos. Kas seka Kristų šiandien, po XX amžiaus tragedijų, turi aiškiai suvokti, kad neįmanoma blogio nugalėti blogiu. Kaip danguje, taip ir žemėje meilė yra gyvenimo įstatymas, atpirkimo kelias, nukryžiuotojo Mesijo kelias. Klaidingam realizmui, kuris šiandien vėl iš naujo ginkluoja protus, žodžius ir tautas, katalikiškoji kultūra turi pasipriešinti skelbdama gailestingumo realizmą, kuriame negali būti priešų, o visi – net ir priešininkai – yra broliai ir seserys. Nuodėmė, žinoma, egzistuoja, sakė popiežius, tačiau dar stipresnė yra atperkanti Kristaus meilė, įpareigojanti mus apvalyti mintis, interesus, įpročius, ryšius, projektus, investicijas – kiekvieną gyvenimo sritį – nuo visko, ką užteršė galios kultūra.
Popiežius ragino taip tvarkyti mūsų bendrą gyvenimą, kad jame neliktų įtarumo, savivalės ir prievartos, švietimą išvaduoti nuo ideologijos, darbą – nuo stabmeldžiavimo pelnui, technologijas ir finansus – nuo tarnavimo mirties kultūrai. Pirmiausia iš savo artimiausios aplinkos, iš mūsų pačių struktūrų ir organizacijų turime pašalinti neteisingus galios santykius.
Popiežius Leonas kreipėsi į susitikime dalyvaujantį jaunimą, ragino, net jei pasaulis, o ir pats jaunimas kartais tuo netiki, parodyti, jog meilė iš tiesų yra pasaulio varomoji jėga, pažadina iš sąstingio, sužadina naujus pašaukimus ir kviečia rizikuoti. „Neleiskite niekam menkinti žodžio „Meilė“, nes tai paties Dievo vardas. Meilėje niekada nėra prievartos ar indoktrinacijos; niekada nėra apgaulės. Meilė reiškia laisvę, tikrą dialogą ir dosnų savęs dovanojimą“, – kalbėjo popiežius.
Šį susitikimą kasmet rengiančio judėjimo „Comunione e Liberazione“ narių popiežius prašė visada mylėti Bažnyčią! Mylėti ir saugoti tą bendrystę, per kurią Kristus visus žmones traukia prie savęs. Šiandien tarp judėjimo narių netrūksta žmonių, apdovanotų įvairiais gebėjimais, einančių atsakingas pareigas. Leonas XIV prašė atmesti pagundą rūpintis įtaka visuomenėje ar savo šlove. „Turime siekti Dievo šlovės, o ji nesutampa su mūsų šlove. Tegul visada mus stebina ir žavi Dievo šlovė, spindinti Betliejaus nuolankume ir Kristaus kryžiaus pažeminime“, – sakė popiežius.
Galiausiai jis paragino „Comunione e Liberazione“ judėjimo narius ir visus susitikimo dalyvius „šiuose epochų kaitos gimdymo skausmuose, šiame daugybės krizių draskomame pasaulyje iš naujo atrasti dvasinį skonį būti Dievo Tauta, suburta iš įvairių genčių, kalbų, tautų ir šalių, gyvenančia skirtingose aplinkose ir kultūrose, vis dar keliaujančia per laiką, tačiau jau esančia bendrystėje su dangiškąja Bažnyčia.“ (jm / Vatican News)
