Popiežius jaunimui Asyžiuje: grįžkite į namus atsimainę
Homilijoje kreipdamasis į jaunuolius popiežius sakė, kad per Kristaus Atsimainymą išgyventas trijų šį slėpinį regėjusių apaštalų džiaugsmas skatina giliau išgyventi ir šio dabar Asyžiuje vykstančio susitikimo džiaugsmą, o kartu ir padeda ieškoti atsakymų į daugybę klausimų apie dabartį bei ateitį, kuriuos jaunimas atsinešė į šį susitikimą. „Esame Asyžiuje – mieste, į kurį jau daug šimtmečių plūsta piligrimai, – kalbėjo popiežius. – Čia viskas tyliai byloja, kad ir mūsų gyvenimas gali pasikeisti, nušvisti ir prisidėti prie pasaulio atnaujinimo. Čia prasidėjo Pranciškaus, Klaros, o vėliau ir tūkstančių kitų jaunuolių atsimainymas: jie priėmė Evangeliją be jokių išlygų ar nuolaidų, ir juos atgaivino Jėzaus gyvenimas.“
Popiežius sakė, kad vienas motyvų, kuris atvedė jaunimą į šį susitikimą, yra troškimas suprasti, kurlink eina istorija ir kur einame mes patys. Evangelija rodo, kad tikrai įmanoma suprasti prasmę ir surasti kelią. Kaip Petras, Jokūbas ir Jonas, apie kuriuos kalbama Evangelijos pasakojime apie Kristaus Atsimainymą, ir mes esame kviečiami pasitraukti į nuošalią vietą ir pabūti su Kristumi. Tai svarbiausia – Jo artumas. Ant kalno apaštalai regi Jėzaus ateitį. Popiežius sakė, kad, kai klausomės žodžių, jog „Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa“ (Mt 17, 2), mūsų mintys savaime persikelia į Velykų rytą, kai angelas nurito akmenį nuo kapo angos ir paskelbė žinią apie Prisikėlimą. Tai naujos dienos šviesa, į kurią mes keliaujame, nors aplink mus, o kartais ir mumyse, dar tebėra tamsa. Tos naujos aušros šviesą mes matome šventųjų – šv. Pranciškaus ir šv. Klaros – gyvenimuose, taip pat nesuskaičiuojamoje daugybėje brolių ir seserų, kurie į blogį atsako gerumu.
Pasak popiežiaus, šiandien liturgijoje švenčiamas slėpinys mums padeda suprasti ir Bažnyčios pašaukimą. Bažnyčia egzistuoja tam, kad mums padėtų girdėti Dievo balsą, kai savo gyvenime turime priimti svarbius sprendimus. Bažnyčia – tai bendruomenė, kurioje mokomės atpažinti Dievo balsą, kuris ne visada sutampa su mūsų turėtomis nuomonėmis. Bažnyčia – tai bendruomenė, kurioje mokomės klausti Šventosios Dvasios, tos Dvasios, kuri Jėzaus sekėjus padaro drąsius ir kūrybingus, kaip rodo šv. Pranciškaus pavyzdys.
„Mieli bičiuliai, – kalbėjo popiežius jaunimui, – šv. Pranciškus ir po aštuonių šimtų metų nuo mirties mus vis dar žavi savo nuostabiu žmogiškumu, kuris paskatino jį atsisakyti jau pramintų takų ir žengti nauju Jėzaus sekimo keliu. Brangūs jaunuoliai, šiandien Europa ir visas pasaulis žiūri į jus ir laukia naujų šventųjų.“
Popiežius prašė jaunimą drįsti tikėti Evangelijos žodžiu, gyventi Kristaus dovanojama laisve, kuri padaro žmogų tikrai žmogišką. Šio susitikimo šūkis „Go!“, „Pirmyn!“ – tai yra misija, siuntimas į kelius, kurių žemėlapių dar neturime, nes jie atsivers prieš mūsų akis klausantis širdies, paklūstant Dvasiai ir sekant Prisikėlusįjį ten, kur Jis pirma mūsų ėjo. Gali atsitikti, sakė popiežius, kad teks susidurti su nesupratimu, kaip nutiko šv. Pranciškui. Tačiau atsisakyti galios kultūros ir griauti sienas, skiriančias žmones vienus nuo kitų, niekada nereiškia išduoti šeimą ar tradiciją. Priešingai – tai reiškia išlaisvinti jas iš baimės ir nežinojimo sukurtų vaiduoklių, iš prasimanytų priešų ir smurto, siekiančių primesti savo valią tikrovei, kuri visais atžvilgiais yra didesnė už mus.
Popiežius prašė jaunimą kurti meilės civilizaciją, visomis savo nuostabaus žmogiškumo dovanomis – studijomis, gabumais, darbu, draugyste, meile ir malda – stengtis sekti šv. Pranciškaus pavyzdžiu. „Brangūs bičiuliai, šios dienos Asyžiuje giliai teįsirėžia į jūsų atmintį, o sugrįžimas į namus, į įvairias Europos šalis, į kurias parvyksite, tebūna panašus į Petro, Jokūbo ir Jono nusileidimą nuo Atsimainymo kalno“, – linkėjo Leonas XIV jaunimui. (jm / Vatican News)
