Leonas XIV katalikams parlamentarams: dirbtinis intelektas turi tarnauti žmogui
Tarptautinis katalikų įstatymų leidėjų tinklas (International Catholic Legislators Network) buvo įkurtas 2010 m. Austrijos politikų ir Vienos arkivyskupo kardinolo Christopho Schönborno iniciatyva. Nuo įkūrimo iki šios dienos jo veikloje dalyvauja arba yra dalyvavę jau daugiau kaip du tūkstančiai parlamentarų iš įvairių šalių, taip pat ir Lietuvos. Kasmet vasarą Romoje arba kuriame nors Romos apylinkių miestelyje rengiami šio tinklo narių susitikimai. Vasaros susitikimų dalyvius kasmet priima ir popiežius. Šiemetinis, jau 17-asis, susitikimas vyksta rugpjūčio 20–23 dienomis Romoje; jo tema: „Žmogaus orumas ir dirbtinis intelektas: iššūkiai, galimybės ir valdymas“.
„Nepaprastai sparti dirbtinio intelekto pažanga atveria horizontus, apie kuriuos ankstesnės kartos vargu ar galėjo svajoti. Tačiau kiekvienas technologinis laimėjimas taip pat iškelia žmonijai naujų moralinių klausimų: ne tik ką galime padaryti, bet ir ką turėtume daryti?“ – kreipėsi popiežius į Tarptautinio katalikų įstatymų leidėjų tinklo narius.
Popiežius priminė, kad dirbtinio intelekto tematikai jis skyrė neseniai paskelbtą savo pirmąją encikliką Magnifica humanitas. „Iš tiesų šiandien mūsų žmonijos šeima stovi lemiamo pasirinkimo akivaizdoje. Galime pasiduoti pagundai statyti naują Babelio bokštą ir leisti, kad galia, efektyvumas ir kontrolė užgožtų žmogaus veidą, arba galime kurti civilizaciją, kurioje technologijos tarnautų visapusiškam kiekvieno žmogaus vystymuisi. Esminis klausimas lieka tas pats: ar technologijos padeda žmonėms broliškiau gyventi, būti atsakingesniems už save ir vieniems už kitus?“ Būtent čia, pasak popiežiaus, labai patikimus kriterijus mums suteikia pagrindiniai Bažnyčios socialinio mokymo principai – neliečiamas kiekvieno žmogaus orumas, bendrasis gėris, visuotinė gėrybių paskirtis, subsidiarumas ir solidarumas.
Įstatymų leidėjams šiandien skirta labai atsakinga užduotis užtikrinti, kad gerai apgalvoti ir subalansuoti įstatymai skatintų mokslinį ir technologinį kūrybingumą, tačiau kartu saugotų ir pagrindines žmogaus teises ir laisves. Taip pat technologijų vartotojai turi būti apsaugoti nuo išnaudojimo, užtikrinta asmens privatumo apsauga. Naudojant naująsias technologijas turi būti garantuotas skaidrumas ir pagarba demokratinėms institucijoms. Tam reikia sukurti aiškias teisines normas ir nepriklausomą priežiūrą bei ugdyti vartotojų sąmoningumą. Reikia taip pat užtikrinti, kad jokia ideologija ar kieno nors nauda nediktuotų vertybių, diegiamų į dirbtinio intelekto sistemas.
Savo kalboje katalikams parlamentarams popiežius priminė ir enciklikoje Magnifica humanitas paminėtą dirbtinio intelekto plėtros keliamą pavojų atsirasti naujoms pavergimo formoms, kai neturtingos šalys tampa vis labiau priklausomos nuo turtingesniųjų. Reikia būti budriems, kad inovacijos netaptų ideologinio ar ekonominio kolonializmo priemone.
„Brangūs bičiuliai, – sakė popiežius prieš susitikimo pabaigą, – pasauliui reikia dirbtinio intelekto, kuris nemenkintų žmogaus. Tačiau labiau už viską reikia išminties apšviesto žmogaus intelekto, sąžine besivadovaujančios politinės valdžios ir meilės civilizacijos kūrimui tarnaujančių technologinių inovacijų. Tuomet ir dirbtinis intelektas nebus žmogaus varžovas, bet tarnaus bendrajam gėriui.“
Galiausiai popiežius linkėjo katalikams parlamentarams, kad per šių dienų susitikimą Romoje vykstančios diskusijos būtų naudingos jų atstovaujamoms valstybėms ir visai žmonijos šeimai, meldė jiems Švč. Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos, užtarimo. (jm / Vatican News)
