Popiežius Pavijoje: „Mintyse pakartokime: man rūpi mūsų miestas!“
„Miestas yra tikra dovana ir užduotis tiems, kurie jame gyvena: būdami šioje aikštėje ir matydami, kaip jo gyventojų gyvenimas atsispindi aplinkiniuose pastatuose ir akmenyse, tai suprantame“, – kalbėjo popiežius. Jis paminėjo ir 1361 m. įsteigtą Pavijos universitetą bei kaip šiuolaikinės mokyklos, ligoninės, parapijos, senos ir naujos vietos, skirtos asmenims ir bendruomenėms, išreiškia jų orumą, tapatybę ir vertybes.
„Eidami per Pavijos senamiestį, jo gatvėse ir aikštėse jaučiame istorijos persmelkto, gilaus grožio dvelksmą“, – pridūrė Leonas. Pasak jo, tai yra būdinga Europos miestams. Galime gėrėtis juos stačiusių žmonių išradingumu ir pilietiniu jausmu, o taip pat suprasti, kaip miesto audinys palaikė jų kasdienį gyvenimą ir vaidmenį, kurį kiekvienas mieste atlieka nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.
Žodis „miestas“ italų kalba, priminė popiežius, susijęs su lotynišku civitas, kuris reiškia kai ką daugiau nei vietą. Tai ir būsena: miestas yra visiems jo gyventojams, pavieniui ir kartu. Jame gyvenantys žmonės sudaro bendruomenę – organizmą, kurio santykiai ir įstatymai turi būti gerai sutvarkyti. Būti bendruomeniškais taip pat reiškia būti solidariais ir elgtis kaip to paties turto dalininkams, kuriems rūpi ne vien jų dalis, bet ir visuma. Miestiečiai visada yra bendrapiliečiai, pabrėžė popiežius, tą, pasak jo, išryškina ir šiuolaikinės demokratinės miesto savivaldos institucijos.
Jei visi atsakingi už viešąją erdvę, galima klausti, kas stiprina, o kas ardo, kas suteikia stabilumo, o kas žeidžia mūsų bendruomenę? Nes tai, kas priklauso visiems, gali tapti ir niekieno. Abejingumui reikia priešpriešinti visų įsitraukimą. Susidūrę su degradacija ir pilietiniu neraštingumu, esame kviečiami mokyti atsidavimo ir tarnystės kalbos, saugančios visas susitikimo tarp žmonių ir kultūrų vietas – aikštes, parkus ir gatves.
„Šiandien kviečiu kiekvieną iš jūsų mintyse pakartoti: man rūpi mūsų miestas! Man rūpi šalia esančių žmonių sveikata, man rūpi vietos, kurioje gyvenu, grožis, man rūpi gyvenimo kokybė aplinkoje, kurioje dirbu ir leidžiu laisvalaikį. Man rūpi ši derlinga lyguma, kur kiekvienas laukas ir kiekviena įduba byloja apie kantrų darbą tų, kurie šimtmečius klausėsi kūrinijos ritmo, jautė gamtos harmoniją“, – kvietė Leonas XIV.
„Neįmanoma tikėti nemąstant, be tikėjimo neįmanoma nušviesti aukščiausių proto paieškų“, – sakė popiežius, kalbėdamas apie Pavijos universitetinę tradiciją, neatsiejamą miesto istorijos ir tapatybės dalį, bylojančią apie žmogui būdingą neramų tiesos ir teisingumo troškulį, apie kurį iškalbingai rašė šv. Augustinas. Tikėjimas primena, kad nesame pavaldūs anonimiškai lemčiai, priešingai, kad Dievas yra gyvybės kūrėjas ir jos gelbėtojas. (RK / Vatican News)
