Popiežius aplankys šv. Motinos Kabrini – migrantų globėjos – gimtinę

1917 m. Čikagoje, popiežiaus Leono XIV gimtinėje, dangui užgimusios šventosios dvasinį ir materialinį paveldą liudija nesuskaičiuojami darbai, pradėti bei įgyvendinti šventosios ir jos įsteigtos kongregacijos – Švč. Jėzaus Širdies misionierių –  vienuolių: ligoninės, mokyklos, našlaičių namai vargstantiems migrantams ir jų vaikams, visų pirma italams.  

Taip pat parapijų bažnyčios bei kitos šventovės, pastatydintos Motinos Kabrini – taip į šventąją kreipiasi tikintieji – garbei visame pasaulyje, ypač Amerikos žemyne, į kurį ją asmeniškai nukreipė popiežius Leonas XIII ir kuriam šventoji paskyrė didžiausias pastangas ir dėmesį.

Tarp vietovių, kuriose dirbo ir gyveno šventoji, išsiskiria Motinos Kabrini gimtasis miestelis Sant'Angelo Lodigiano ir jo parapijos bažnyčia, kuriai suteiktas mažosios bazilikos titulas ir kuri dedikuota dviem šventiesiems – garsiajam šv. Antanui Atsiskyrėliui ir pačiai migrantų globėjai. Šeštadienio, birželio 20 d., pavakare miestelyje ir jos bažnyčioje, kurioje saugoma Motinos Kabrini relikvija, lankysis popiežius Leonas XIV. Popiežius atvyks į Sant'Angelo Lodigiano po to paties šeštadienio vizito Pavijoje, esančioje už 30 km.

Dilexi Te Leonas XIV apie Motiną Kabrini, tarp kitų dalykų, pažymi:

„Šv. Pranciška Kabrini, gimusi Italijoje ir natūralizavusis JAV, buvo pirmoji kanonizuota JAV pilietė. Vykdydama savo misiją padėti migrantams ji kelis kartus plaukė laivu per Atlantą ir su nepaprasta drąsa, be jokių pradinių lėšų, įsteigė mokyklas, ligonines, našlaičių prieglaudas daugybei varguolių, kurie atvyko į naująjį pasaulį ieškoti darbo. Nemokėdami kalbos ir neturėdami galimybių tinkamai integruotis amerikiečių visuomenėje, jie dažnai tapdavo nesąžiningų žmonių aukomis. Jos nenuilstanti motiniška širdis pasiekdavo juos visur: lūšnynuose, kalėjimuose, kasyklose. 1950-ųjų Šventųjų metų proga popiežius Pijus XII paskelbė ją visų migrantų globėja.“ (SAK/Vatican News)