Leonas XIV priminė prof. J. Lejeune, žymaus genetiko ir gilaus tikinčiojo, darbą
Profesorius J. Lejeune buvo pripažintas mokslininkas, vienas iš šiuolaikinės genetikos pradininkų, tačiau jis pirmiausia buvo gydytojas iš pašaukimo, o mediciną apibrėžė taip: tai neapykanta ligai ir meilė ligoniui. Vadovaudamasis tokia nuostata jis nenuilstamai dirbo ir ieškojo būdų padėti ligoniams, ypač vaikams, net jei dėl to turėjo aukoti karjerą, pažymėjo popiežius, kalbėdamas apie garbingąjį Dievo tarną – tai titulas, kuris beatifikacijos byloje suteikiamas po herojiškų dorybių pripažinimo.
„Jérôme Lejeune, mokslo ir išminties žmogus, greitai suprato, kad jo mokslinis atradimas bus panaudotas siekiant pašalinti trisomiją 21 turinčius žmones dar prieš jų gimimą. Todėl jis nedvejodamas tapo jų gynėju, pasmerkė Hipokrato priesaikos pažeidimą ir naująjį eugenizmą, kurį apibūdino „chromosominiu rasizmu“. Savo išsakytomis pranašiškomis mintimis skatino ginti kiekvieno žmogaus gyvybę dėl jos neliečiamo orumo, kurio šaltinis yra Dievo kūrybos veiksmas. Šiuo klausimu jis kreipėsi į įvairias institucijas ir valstybių vadovus visame pasaulyje, jiems patarinėjo. Dėl šios kovos kai kuriose mokslo aplinkose jis sulaukė priešiškumo“, – kalbėjo Leonas, priminęs, jog prancūzų profesorius buvo Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos narys, asmeninis šv. Jono Pauliaus II draugas, kartu su juo iniciavęs Popiežiškosios gyvybės akademijos, kaip įvairių grėsmių gyvybei akivaizdoje būtinos institucijos, įsteigimą.
„Profesorius Lejeune suprato, kad jei technologija gali padėti medicinai, ji jokiu būdu negali jos pakeisti. Jis žinojo, kad technologija gali būti panaudota prieš mediciną, kuri iš prigimties tarnauja gyvybei, kaip tai įvyksta tada, kai technologija išsprūsta iš būtinos etinės kontrolės ir kai laimi veiksmingumo, pelningumo ar naudingumo apskaičiavimai. Tačiau žmogaus vertė nepriklauso nuo to, ką jis pasiekia ar pagamina. Todėl gydytojas niekada neturėtų leisti sau, remdamasis laboratoriniais algoritmais, lemti to embriono ar to pagyvenusio žmogaus gyvybės! Medicina niekada neturi tapti programuojamos mirties tarnaite!“, – tęsė popiežius.
Jis padėkojo „Lejeune fondo“ nariams už tai, kad jie tęsia profesoriaus J. Lejeune darbą – vykdo tyrimus, ieško pagalbos būdų, gina asmens orumą. Fondas įsteigė ir remia „Jérôme Lejeune institutą“, kuris priima ir konsultuoja tūkstančius pacientų, kenčiančių nuo įvairių protinės negalios formų.
„Norėčiau išreikšti savo džiaugsmą dėl darbo, kurį, kaip pasauliečiai, vykdote vadovaudamiesi tiesos meile, sekdami garbingojo Dievo tarno Jérôme Lejeune pėdomis“, – sakė Leonas audiencijos dalyviams, linkėdamas jiems siekti bendrojo gėrio – tai kiekvieno asmens orumo socialinė forma. Tarp audiencijos dalyvių taip pat buvo trisomijos 21 paliestų asmenų ir jų šeimų, paties profesoriaus J. Lejeune vaikų, iš Ispanijos, Argentinos, JAV, Portugalijos, Italijos, Tuniso, Dramblio Kaulo Kranto Respublikos ir Korėjos atvykusių svečių.
„Bendrasis gėris neatmeta nė vieno iš tų, kurie sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Garbingojo Dievo tarno J. Lejeune žinia ir darbas grindžiami universaliu proto ir širdies vienybės pobūdžiu. Tegul jis įkvepia daugeliui jaunų žmonių ir specialistų, trokštančių nuoseklumo, drąsos siekti tiesos. Tegul padeda jiems glaudžiai jungti protą ir tikėjimą, žodžius ir veiksmus, žmonių neteisimą ir melo atmetimą“, – linkėjo Šventasis Tėvas, laimindamas visus audiencijos dalyvius, melsdamas jiems Dievo Motinos užtarimo. (RK / VaticanNews)
