Leonas XIV. Kas pažins Motiną Kabrini, bus jos sužavėtas
Tos dienos popietę Leonas XIV praleido Pavijoje, kur aplankė šv. Augustino relikvijas, saugomas Šv. Petro aukso danguje bazilikoje, kreipėsi į vyskupijos bendruomenę ir miestiečius. Apie 19 val. Šventasis Tėvas pasiekė Sant’Angelo Lodigiano miestelį, kurį nuo Pavijos skiria apie 25 kilometrai, ir čia praleido dar vieną valandą su jo miestelio gatvėse, miestelyje esančioje bazilikoje, dedikuotoje šv. Antanui Atsiskyrėliui ir šv. Pranciškai Kabrini, laukusiais tikinčiaisiais, taip pat miestelio stadione laukusiais apylinkių jaunuoliai.
Bazilikoje pasakytoje kalboje popiežius priminė, jog Motina Kabrini pirmiausia troško leistis į misijas Kinijoje, tačiau, patarta ir nukreipta dviejų įžvalgių ganytojų – popiežiaus Leono XIII ir Pjačenzos vyskupo šv. Jono Krikštytojo (Giovanni Battista) Scalabrini (1839–1905), atsidūrė JAV, kur padėjo tūkstančiams migrantų, pirmiausia atvykusių iš Italijos. Šiandien migracijos reiškinys yra kitoks, tačiau toks pat aktualus.
„Paklauskime savęs: jei Motina Pranciška gyventų šiandien, ką jai kalbėtų jos misionieriška siela? Tiksliau, ką Kristaus Širdis pasakytų jos – moters, pasišventusios jam ir tarnavimui jo karalystei – širdžiai? Ko jos paprašytų toks popiežius kaip Pranciškus, kuris tarnystę migrantams, pats būdamas italų migrantų sūnus, padarė vienu iš pagrindinių savo pontifikato akcentų?“, – sakė Leonas.
Ketvirtoji ir paskutinė Pranciškaus enciklika Dilexit nos, priminė jis, buvo skirta Jėzaus Širdies dieviškos ir žmogiškos meilės temai, kurią papildė meilės vargstantiems tema, apie kurią kalbama jo paties apaštaliniame paraginime Dilexi te, užbaigusiu Pranciškaus pradėtą darbą. Paraginime prisimenama Motina Kabrini, kurios motiniška meilė ir rūpestis migrantus pasiekdavo visur – lūšnynuose, kalėjimuose, kasyklose...
„Broliai ir seserys, kas aktualiau už šią charizmą? Sakau tai čia, stovėdamas priešais Motinos Kabrini širdies relikviją, atgabentą iš Kodonjo (Codogno) motininių namų. Sakau tai šiltai pasveikindamas ir dėkodamas jos dvasinėms dukroms – Jėzaus Švč. Širdies misionierių seserims. Kas gali būti aktualiau už misionierišką charizmą, kuri tarnauja migrantams?“.
„Šia proga noriu visus, ypač jaunuolius, paraginti: susipažinkite su šv. Pranciška Kabrini! Skaitykite jos raštus, kupinus aistros Jėzui ir misijai, jos laiškus, kelionių dienoraščius, rekolekcijų užrašus. Kas pažins Motiną Kabrini, bus jos sužavėtas. Jos siela buvo tuo pačiu metu ir kontempliatyvi, ir apaštalaujanti. Ji buvo panirusi į Kristaus Širdies meilę, o tai suteikė jai nepaprastą dvasinę stiprybę ir darbštumą, atitinkančius Pauliaus žodžius, kuriuos ji pasirinko kaip šūkį savajai vienuolinei bendruomenei: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“ (žr. Fil 4, 13)“, – kalbėjo popiežius. (RK / Vatican News)
