Leonas XIV Kanaruose: „Tie, kurie pelnosi iš nevilties – sustokite, atsiverskite!“
Savo kreipimesi popiežius, kaip jau ne kartą per visą kelionę, pabrėžė, koks reiklus krikščioniškas žvilgsnis į žmogų, kuris kenčia, viliasi, ieško. Kristus sako, kad jis yra kiekviename išalkusiame, ištroškusiame, nuogame, įkalintame, svetimšalyje. Evangelija ugdo gilesnį žvilgsnį į tikrovę. Kiekvienas asmuo yra sukurtas pagal Dievo atvaizdą ir yra kažkas daugiau už kategoriją, bylos aplanką, skaičių. Krikščioniui solidarumas yra kažkas daugiau už leidimą kažkuo pasinaudoti ar filantropinį veiksmą. Jis kitame mato brolį ar seserį, kuriam reikia jame pačiame išlietos Dievo meilės. Todėl krikščioniška sąžinė negali abejingai stebėti kitų žūtį, neviltį, pavergimą.
Integracija, pasak popiežiaus, neturi būti reikalavimas užmiršti savo istoriją, palikti už nugaros visus atsiminimus. Tačiau integracija nėra nei paralelinių bei uždarų tikrovių kūrimas, kuriose asmenys gyvena šalia vienas kito, bet nesusitikdami vienas su kitu.
„Integracija yra abipusis procesas: kas atvyksta, išmoksta gyventi naujoje šalyje, o kas priima, išmoksta savo namus padaryti erdvesniais neatsisakydamas savo tapatybės ir neuždarymas širdies. Jums, brangūs broliai migrantai, tenka kilnus ir būtinas šio kelio etapas: su pasitikėjimu atsiverti priimančiai bendruomenei, išmokti jos kalbą, gerbti jos įstatymus, pažinti jos papročius, dalyvauti bendrame gyvenime ir su dėkingumu pasiūlyti savo dovanas“, – sakė Leonas.
Pasak jo, kiekviena priimanti visuomenė turi pareigų atvykusiųjų atžvilgiu. O tas, kuris priimamas, savo ruožtu supranta, kad orumas, pripažįstamas kaip teisė, sužydi tada, kai virsta atsakomybe ir nuoširdžiu noru kurti kartu su kitais. Taip tas, kuris atvyko kaip svetimšalis, gali atkurti ryšius, atgauti pasitikėjimą ir jaustis gyva bendruomenės dalimi. Tai – vertinga gailestingumo forma.
Katalikams, pakartojo Leonas, integracija neturi būti tik socialinis uždavinys, kad ir koks būtinas. Tie, kurie atvyksta į mūsų parapijas, alksta duonos, stogo virš galvos, kalbos, darbo ir apsaugos. Jie turi rasti bendruomenę, kuri savo gyvenimo ir žodžio liudijimais leidžia pažinti Jėzų Kristų, visada gerbdami kiekvieno asmens sąžinę ir laisvę. Evangelizuoti reiškia pagarbiai ir nuolankiai dalytis lobiu, kuriuo remiasi mūsų viltys ir veikla. Priimanti Bažnyčia yra ir skelbianti Bažnyčia, siūlanti Kristų be primetimo, tuo pat metu priimanti Evangeliją iš vargšų rankų.
„Ir iš šios aikštės noriu aiškiai kreiptis į tuos, kurie pelnosi iš nevilties, kurie organizuoja mirties kelius, prekiauja žmonėmis, atima dokumentus, išnaudoja darbininkus, grasina moterims, apgaudinėja šeimas ir paverčia kitų kančias verslu. Sustokite! Atsiverskite!“ – sakė popiežius. Paskutinis žodis turi būti ne jų, o Kristaus. „Žvelkime į Viešpatį, kad išmoktume jo akimis žvelgti į brolius“, – dar kartą kvietė susitikimo dalyvius Leonas. (RK / Vatican News)
