Leonas XIV Ispanijoje: „Gailestingumas prasideda nuo mažų gestų“
Tuoj pat po trumpos pasveikinimo ceremonijos Gran Kanarijos oro uoste, kur Leoną pasitiko Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas, popiežius išvyko į pagrindinį salos jūrų uostą Argineginą, vadinamą „gėdos uostu“ dėl koronaviruso pandemijos laikotarpiu liūnai pagarsėjusios migrantų iš Afrikos blokados, kuomet jūroje įstrigę pabėgėliai ilgą laiką kentėjo nesulaukdami pagalbos. Argineginas yra pagrindinis Gran Kanarijos jūrų uostas, svarbus ne tik žvejybai ir turizmui, bet ir migrantams: čia išlaipinami tūkstančiai iš Atlanto maršruto išgelbėjamų migrantų ir atgabenami žuvusieji jūroje.
Leonas Arginegino uoste susitiko su migrantus aptarnaujančių organizacijų atstovais, klausėsi jų atstovų ir kelių migrantų liudijimų, nuleido į jūrą vainiką žuvusiems migrantams atminti, kreipėsi į tautų ir tarptautinės bendruomenės sąžines ragindamas dalykiškai spręsti migracijos iššūkius migrantų kilmės kraštuose, tranzitinėse šalyse, priimančiuose Europos kraštuose ir kitur pasaulyje, taip pat į bažnytinių bendruomenių sąžines: „Mes klaupiamės priešais altorių šlovinti Kristų Eucharistijoje, iš kurios semiamės stiprybės ir pagrindo gyventi meile, todėl negalime praeiti pro migrantų laivelius ir plaustus, nes visi patarnavimai ir įsipareigojimai kyla iš maldos ir veda atgal į ją“, – sakė popiežius primindamas gerojo samariečio istoriją (žr. Lk 10, 31–32).
Per susitikimą perskaitytas Evangelijos pasakojimas apie Paskutinį teismą (žr. 24, 41–45), pasak Leono, yra viena iš labiausiai įpareigojančių Evangelijos vietų. Jis pažymėjo, kad nė vienas tikintysis negali lengvabūdiškai priimti jame esančio įspėjimo. Šis pasakojimas ištraukia mus, kaip stebėtojus, iš mūsų komforto zonos, pastato mus priešais atvykusį brolį ar seserį ir klausia, ar atpažinome Kristų išsilaipinusiuose žmonėse? Šiose pakrantėse Kristaus įsakymas yra itin stiprus ir skausmingas, pridūrė popiežius. Čia žmonės išgelbėjami iš jūros arba ištraukiami negyvi kūnai. Todėl apaštalo Petro įpėdinis negali ignoruoti šių dokų. Bažnyčia negali nematyti šių jūrų nei visų kitų vietų, kuriose alkis, troškulys, smurtas, baimė ar tremtis toliau žeidžia žmogaus orumą. Jėzaus mokiniai negali neišgirsti naktį šaukiančiųjų balso.
Jūroje slypi visokie pavojai – mafijos, kaupiančios pelną iš nevilties, moteris ir vaikus įkalinantys prekiautojai ir abejingumas, per išnaudojimą ir užmiršimą pražudantis vargstančiuosius. Tačiau jūrų jėga neparalyžiuoja tikėjimo. Mes tai matome Jėzuje, kuris ėjo vandeniu ir šėlstant audrai ištarė lemiamą frazė: „Nutilk, nusiramink!“ (žr. Mk 4, 39). Jei Jėzus įsakinėja jūrai nusiraminti, Bažnyčia negali nekalbėti apie tuos, kurie yra apleidžiami vandenyse. Popiežius prašė spręsti migrantų problemą mažais gestais ir pasitikėti Dievu.
„Gailestingumas prasideda nuo mažų gestų. Tikslas yra ne viską išspręsti, bet sudėti į Dievo rankas ir būti ten, kur žmonės kenčia“. Popiežius Leonas ypač jautriai atsiliepė į liudijimus, nuoširdžiai dėkojo gelbėjimo operacijų dalyviams ir ypatingai akcentavo atjautą moterims migrantėms, tapusioms išnaudojimo aukomis, primindamas Dievo duotą orumą, kurio niekas negali atimti.
Migrantai nėra tik skaičiai ar bylos, pažymėjo Leonas pridurdamas, kad kiekvienas laivas su atvystančiais migrantais užduoda klausimą: kokį sukūrėme pasaulį, jei tiek daug naujo gyvenimo ieškančių brolių ir seserų turi rizikuoti gyvybę. Negalime apsiprasti tik skaičiuoti mirusiuosius. Žmogaus orumas neturi paso; žengdamas per valstybių sienas jis nepraranda vertės. Šiandien prie šios jūros kiekvienas atvystantis asmuo tarsi klausia, kas liko iš mūsų žmogiškumo? Pasak popiežiaus, ankščiau ar vėliau paaiškės apsaugojome gyvybes ar pasidavėme abejingumui. (SAK / Vatican News)
