Leonas XIV Ispanijoje. Devintinės – Viešpats yra tarp mūsų
„Corpus Domini iškilmės šventimui, kelionės Ispanijoje pradžioje, vadovauju su džiaugsmu kupina širdimi. Susirinkome aplink Eucharistiją, Kristaus gyvojo buvimo tarp mūsų dovaną. Jis, paaukojęs savo gyvybę, kad galėtume įžengti į bendrystę su Tėvu ir taptume jo vaikais jau čia, yra gyvoji duona, nužengusi iš dangaus, mus maitinanti pačiu Dievo gyvenimu, už mirtį stipresne meile“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.
Corpus Domini iškilmė yra sugrįžimas prie tikėjimo šaknų, meilės ir ištikimybės Dievui atnaujinimas. Iškilmingos procesijos, gėlių mozaikos, giesmės, rūbai, liturginiai reikmenys – visa tai kalba ne apie estetinį matmenį ar folkloristinį pėdsaką, bet apie tarp mūsų gyvenantį Viešpatį, pakartojo jis. Eucharistijos šventimo metu Kristus save duoda kaip maistą. O Eucharistinė procesija liudija, kad jis nelieka uždarytas šventykloje, bet eina susitikti su mumis, lanko mūsų gatves, aikštes, kvartalus, visas kasdienio gyvenimo vietas.
Monstrancijos išnešimas taip pat yra kvietimas mums leistis būti išvedamiems iš savanaudiškumo, abejingumo, patogaus ir individualaus tikėjimo, kad atsiverstume, keistume požiūrį, priimtume Viešpaties buvimą, kuris mus keičia ir daro naujo pasaulio kūrėjais.
„Atsimink tą ilgą kelią, kuriuo tave vedė Viešpats, tavo Dievas, per tuos keturiasdešimt metų dykumoje“, – šių žodžių iš Pakartoto įstatymo knygos prasmė nėra nostalgiškas atsiminimas, bet kvietimas savo dabartyje ir ateityje nepamiršti, kas yra Viešpats, nepasiduoti stabmeldysčių pagundai, nepasotinančios duonos paieškoms.
„Štai užduotis šiandieninei ir rytojaus Ispanijai: kad religingumas, kuris šimtmečiais gaivina šią šalį, nebūtų praeities dalykų muziejus, kurį galima aplankyti, bet tikėjimo mokykla, kurioje galime mokytis ir šiandien. Mokykla, mokanti mus atsiklaupti prieš Dievą ir prieš artimą, nes niekas negali atsiklaupti prieš Viešpatį ir tuo pat metu niekinti brolį“, – sakė popiežius. Mokykla, mokanti apie veltui dovanojamą meilę, kad sklisdama tarp mūsų sutraukytų egoizmo grandines. Mokykla, kurioje sužinome, kad Dievas iš tiesų yra tarp mūsų, o mes esame pašaukti dalyvauti savo visuomenės iššūkiuose, ne bėgti nuo jų, bet asmeniškai įsipareigoti bendrojo gėrio kūrimui.
Leonas XIV paminėjo XX a. pirmos pusės ispanų šventąjį – vyskupą Manuelį Gonzálezą, kurio gyvenimas moko eucharistinio maldingumo ne vien iškilmių, bet ir paprastos kasdienybės metu, citavo šv. Kryžiaus Jono mistinės poezijos žodžius apie Dievo buvimą – kaip paslėptos versmės, kaip neakinančios šviesos.
„Atsisukime į jį su nuoširdžia meile. Atverkime save susitikimui su juo, leiskime jam numalšinti mūsų širdžių troškulį, kad po to galėtume išeiti į gyvenimo ir istorijos kelius bei nukreipti šio gaivaus vandens srautą, meilės, taikos, teisingumo ir džiaugsmo srautą žmonėms. Iš naujo atsigerkime iš šio Eucharistijos šaltinio, kuris neuždaro mūsų privačiame pamaldume, bet siunčia laistyti brolių, šeimų, vargšų, kenčiančiųjų, praradusiųjų viltį“, – kvietė Leonas. (RK / Vatican News)
