Leonas XIV Ispanijoje. „Ar norime būti Viešpaties draugai?“
Į popiežių kreipėsi „Caritas“ organizacijos narys – pasak jo, praėjusiais metais „Caritas“ skyriuose įvairiai paremti 63 000 asmenų. Po jo kalbėjo socialinės integracijos centro OBINSO, padedančio asmenims su priklausomybe, atstovas bei vienuolė, kuri padeda prekybos žmonėmis aukoms, neretai moterims migrantėms.
Popiežius dėkojo susitikimo dalyviams už viską, ką jie daro, o taip pat atsakė į kelis šešerių metų amžiaus berniuko Renzo klausimus, jam kilusius matant sunkią savo šeimos ir kitų situaciją. Bet visų pirma jam parūpo, ar Leonui patinka futbolas ir ar jis norėjo būti popiežiumi?
Nors jam asmeniškai, prisipažino popiežius, labiau patinka žaisti tenisą, būdamas vyskupu Peru domėdavosi vietinių futbolo komandų žaidimu. O pats sportas vertintinas dėl to, kad padeda kūnui ir protui. Toks komandinis sportas kaip futbolas primena pamatinį dalyką – einame ir laimime kartu. Kas, nors ir talentingas, nemoka perduoti kamuolio, tas nesupranta žaidimo. Kas nemoka gyventi su kitais ir dėl kitų, tas nesupranta gyvenimo.
Niekada negalvojo, kad taps popiežiumi. Bet nuo mažens troško skirti gyvenimą Dievui, nors nežinojo, kokiu būdu. Laikas atskleidė, kad Viešpats kviečia kunigystei augustinų ordine. Tačiau Viešpats turi svajonę kiekvienam. Jis nori būti kiekvieno draugu. O mes ar norime Viešpaties draugystės, kuri teikia džiaugsmą, išlaisvina?
Kodėl vieniems nutinka bjaurūs dalykai, o kitiems – ne? Sunku, pripažino Leonas, atsakyti į tokį klausimą. Jis kyla ir skaitant Evangeliją – Jėzus keliavo gydydamas sutiktus, o buvo nukryžiuotas. Tačiau, kaip žinome, jo istorija tuo nepasibaigė – jis įveikė mirtį. Ir dėl jo galime būti tikri, kad Dievas nepalieka ir kitų savo vaikų, kad rengia jiems amžiną džiaugsmą.
Ar visada reikia atleisti? Taip. Tačiau reikia suprasti, ką reiškia atleisti. Tai nereiškia sakyti, kad blogis buvo teisus ar leisti blogiui veikti toliau. Tai nereiškia užmiršti.
„Atleisti reiškia neleisti neapykantai užvaldyti mūsų širdies. Jėzus prašo mūsų atleisti, nes tai vienintelis būdas patirti Dievo ramybę ir išgydyti dvasines žaizdas. Atleisdami elgiamės kaip Jėzus, kuris atleido tiems, kurie jį nukryžiavo. Mūsų pasirengimas atleisti yra sąlyga, kad patys priimtume Dievo atleidimą“, – kalbėjo popiežius.
„Pastatyti ant Kristaus, gyvojo akmens, jaučiame Šventosios Dvasios veikimą, įsitikinę, kad kiekviena nuoširdi pastanga bendradarbiauti su ja artimo labui bus palaiminta dangiškojo Tėvo, kuriuo viliamės. Kaip mistinio Kristaus kūno nariai esame susiję su likimu tų, kuriuos Dievas myli ir kviečia dalytis savo gyvenimu“, – sakė popiežius, kreipdamasis į visus susitikimo dalyvius, Barselonos arkivyskupijos karitatyvinių organizacijų narius ir savanorius. (RK / Vatican News)
