Popiežius Monserato abatijoje aplankys tūkstantmetę benediktinų bendruomenę
Monserato abatijoje Leonas XIV papietaus su labai senos benediktinų bendruomenės nariais ir pagerbs Dievo Motiną prie ją vaizduojančios įžymiosios Monserato statulos. Popiežius abatijoje vadovaus rožinio maldai. Paskutinis trečiadienio, birželio 10 d., programos įvykis – apsilankymas Sagrada Familia bazilikoje. Joje Leonas XIV po Šventųjų Mišių pašventins visai neseniai baigtą statyti Jėzaus Kristaus bokštą.
Garsioji Monserato benediktinų abatija, garsi piligriminių kelionių vieta, stūksanti 720 m. aukštyje Katalonijos kalnų masyve, už maždaug 50 km nuo Barselonos, garsėja ne vien dėl lemtingų istorinių peripetijų, bet visų pirma dėl čia saugomos abatijos įžymybės – Juodosios Dievo Motinos statulos. Būtent ją atradus IX a. pastatyta pirmoji kukli koplyčia Dievo Motinos garbei. Vėliau koplyčios vietoje įsikūrę benediktinai pastatydino didingą abatiją, prieš metus sulaukusią 1000-ųjų gyvavimo metų. XIX a. Napoleono kariai kelis sykius nusiaubė, padegė, galop ir susprogdino Monserato abatiją, o kiek vėliau ir patys vienuoliai buvo priversti išsiskirti, tačiau neilgam. Sutelkę jėgas sugrįžo ir atstatė abatiją, išgelbėtai Marijos statulai paskyrė labai garbingą vietą abatijos bazilikos koplyčioje.
Apie aštuoniasdešimt abatijos vienuolių gyvenimą skiria maldai, darbui ir skaitymui pagal šv. Benedikto regulos programą (ora et labora et lege), dvasiškai lydi piligrimus ir prižiūri Monserato įžymybę, stebuklais garsėjančią Dievo Motinos statulą, amžių bėgyje patamsėjusią ir todėl katalonų vadinama „juoduke“ – La Moreneta. Be vienuolių, atskirose abatijos patalpose gyvena bene seniausio choro Europoje – Monserato choro mokyklos Escolania de Monserrat – mokiniai. Monserato bazilika yra pagal svarbą antras piligriminis centras Ispanijoje po Kompostelos Santjago.
Monserato bazilikos didžiajame altoriuje puikuojasi Mikelandželui priskirtas kryžius iš dramblio kaulo, iškeltas prie pat Morenetos Dievo Motinos statulai skirtos koplyčios. XX a. pradžioje popiežius Leonas XIII Morenetos Dievo motiną paskelbė Katalonijos dangiškąja globėja.
Monserato bazilikoje yra ir lietuviškas bei latviškas pėdsakas. Abatijos bazilikos kriptoje palaidotas iš Lietuvos kilęs vyskupas tremtinys, didžiąją gyvenimo dalį nugyvenęs Latvijoje ir dvasininko tarnystę paskyręs katalikų Bažnyčiai Latvijoje, Antonijs Urbšs, pirmasis Liepojos vyskupas. A. Urbšs gimė XIX a. pabaigoje Rokiškio rajone, Pandėlyje. Paauglys su mama našle išvyko pas artimuosius į kaimyninę šalį ir čia įsikūrė. Kunigas A. Urbšs buvo aktyvus socialinių darbų sferoje, daug nuveikė, kad latvių kalba būtų įvesta į bažnytinį gyvenimą, ypač Daugpilyje. Jis buvo vienas iš Daugpilio Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos, kurios veikla buvo orientuota į latvių ir lietuvių poreikių tenkinimą, Latgalos pabėgėlių draugijos ir pirmosios Latvijos pradinės mokyklos steigėjų. 1938 m. paskirtas pirmuoju Liepojos vyskupu, Antrojo pasaulinio karo fronto nublokštas į Vakarus tarnavo pabėgėliams amerikiečių ir britų zonose Vokietijoje ir 1949 m. persikėlė į Monserato abatiją, bendradarbiavo Ispanijos vyskupų pastoracijoje, teikė vaikams įkrikščioninimo ir jauniems dvasininkams kunigystės sakramentus. Mirė 1965 m. rugpjūčio 17 d. (SAK / Vatican News)
