Leonas XIV. Žvilgsnis į naktinį dangų – universalus džiaugsmo šaltinis
Popiežius priminė, kad prieš 135 metus observatoriją atkūrė jo pirmtakas ir bendravardis Leonas XIII. Galima pridurti, kad ji pakeitė jėzuitų Romos Kolegijos observatoriją, atitekusią naujajai Italijos karalystei. Tarp savo intencijų Leonas XIII minėjo mokslo bei religijos santykį, šias jo eilutes iš 1891 metų atkūrimo akto „Ut Mysticam“ citavo ir Leonas XIV:
„Kad visi aiškiai matytų, jog Bažnyčia ir jos ganytojai neprieštarauja tikram ir pagrįstam mokslui – nei žmogiškajam, nei dieviškajam, – bet jį priima, drąsina ir remia su didžiausia įmanoma pagarba“ (Ut Mysticam, 1891 m. kovo 14 d.).
„Tuo metu mokslas vis dažniau buvo pateikiamas kaip su tikėjimu konkuruojantis tiesos šaltinis ir Bažnyčia juto skubų poreikį paneigti vis labiau plintantį įsitikinimą, kad tikėjimas ir mokslas yra priešai“, – pastebėjo Leonas XIV. Šiandien, tęsė jis, abu, mokslas ir religija, susiduria su kita grėsme – pačios objektyvios tiesos egzistencijos neigimu.
Per daug žmonių atsisako pripažinti tai, ko aiškiai moko ir mokslas, ir Bažnyčia – kad turime rimtą atsakomybę rūpintis mūsų planeta ir joje gyvenančių žmonių gerove, ypač pažeidžiamiausiųjų, kurių gyvybėms gresia pavojus dėl beatodairiško žmonių ir gamtos pasaulio išnaudojimo. Būtent todėl Bažnyčios pagarba griežtam ir sąžiningam mokslui yra ne tik vertinga, bet ir būtina.
Astronomijai šioje misijoje tenka ypatingas vaidmuo. Gebėjimas su nuostaba žvelgti į saulę, mėnulį ir žvaigždes yra dovana, suteikta kiekvienam žmogui nepriklausomai nuo jo padėties ar aplinkybių. Jis pažadina mumyse tiek pagarbą, tiek gelbstintį proporcingumo jausmą. Kontempliuodami dangų esame kviečiami matyti savo baimes ir trūkumus Dievo begalybės šviesoje. Naktinis dangus yra visiems – turtingiems ir vargšams – atviras grožio lobynas ir šiame taip skausmingai susiskaldžiusiame pasaulyje jis lieka vienas iš paskutinių tikrai universalių džiaugsmo šaltinių.
Bet net ir šiai dovanai kyla pavojus. Perfrazuojant popiežių Benediktą, mes pripildėme dangų dirbtinės šviesos, kuri užgožia Dievo ten įdėtą šviesą – tai ir nuodėmei aprašyti tinkamas vaizdinys (2012 balandžio 7 d. homilija).
„Šiame kontekste norėčiau išreikšti gilią padėką už fondo veiklą. Jūsų įsipareigojimas leidžia Vatikano mokslininkams užmegzti prasmingus ryšius su plačiąja visuomene ir pasauline mokslo bendruomene. Jūsų dosnumas leidžia Vatikano observatorijai dalytis astronomijos nuostaba su studentais iš viso pasaulio ir rengti seminarus bei vasaros mokyklas tiems, kurie tarnauja katalikiškose mokyklose ir parapijose. Tai jūsų atsidavimas leidžia observatorijos teleskopams ir laboratorijoms būti tuo, kam jos skirtos: vietomis, kur Dievo kūrinijos šlovė priimama su pagarba, gilumu ir džiaugsmu“, – sakė popiežius audiencijos dalyviams.
Niekada neturime išleisti iš akių teologinės vizijos, kuri visa tai įkvepia. Mūsų religija yra Įsikūnijimo religija. Šventasis Raštas mus moko, kad nuo pat pradžių Dievas leido save pažinti per savo kūrinius (žr. Rom 1, 20) ir kad Dievas taip pamilo kūriniją, jog siuntė savo Sūnų, kad jis į ją įžengtų ir ją išgelbėtų (žr. Jn 3, 16). Todėl nenuostabu, kad gilaus tikėjimo žmonės jaučia trauką tyrinėti Visatos kilmę ir veikimą.
„Troškimas geriau suprasti kūriniją yra ne kas kita, kaip atspindys to nenuilstamo Dievo ilgesio, glūdinčio kiekvieno žmogaus širdyje“, – sakė Leonas XIV. (RK / Vatican News)
