Popiežius: „Padėkite savo mokiniams išgirsti širdies balsą“
Jis priminė šv. Augustino žodžius apie neramią širdį, kalbančius apie egzistencinių atsakymų į didžiuosius gyvenimo klausimus paieškas. Begalybės troškimas gali virsti energija, kuri atnaujina visuomenę, skleidžia taiką, sutaiko prieštaravimus.
„Tokiame kontekste jūsų tarnystė, atspindinti Bažnyčios rūpestį naujosiomis kartomis, yra tarsi tramplinas, nuo kurio vaikai ir jaunuoliai gali išmokti nerti į nuostabų vidinio dialogo nuotykį, ir todėl yra būtinas ugdymo pakto, kurio šiandien taip labai reikia, elementas“, – sakė Leonas, priminęs ir kultūrinę katalikų religijos mokymo, leidžiančio suprasti Italijos, Europos ir daugybės kitų kraštų, istorinę ir socialinę dinamiką, mintį ir meną, vertę. Į katalikų religijos mokymą apie Tėvo veidą apreiškusį Sūnų, tapusį žmogumi, taip pat įtraukiamas pokalbis su kitais pažinimo laukais.
„Taip jūs, visiškai gerbdami kiekvieno laisvę, naujoms kartoms padedate suprasti tai, kas kitaip liktų nesuprantama ir abstraktu, parodydami, kad tikrasis pasaulietiškumas neatmeta religinio veiksnio, bet, priešingai, moka jį vertinti kaip išteklių ugdymui. Tai ir platesnės nuostatos, būtinos bet kokiam dialogui mokykloje ar visuomenėje, dalis: pažinti ir mylėti tai, kuo esama, kad būtų galima atvirai ir pagarbiai susitikti su kitais“, – tęsė popiežius.
Katalikų religijos mokytojų susitikimo tema „Širdis kalba širdžiai“, pasiskolinta iš šv. Johno Newmano, Bažnyčios mokytojo ir ugdytojų globėjo, yra nuoroda, kad link tiesos einame per asmeninį ryšį.
Ji, anot Leono, kreipia padėti vaikams atpažinti balsą, kuris iš tiesų jau kalba jų viduje, jo neužgniaužti ir nesupainioti su juos supančiu triukšmu. Tuo laiku, kai nuolat patiriame įvairiausių dirgiklių, labai lengva užtildyti tą balsą. Todėl ugdyti jį išgirsti ar vėl atrasti yra viena iš didžiausių dovanų, kurias galima padovanoti naujoms kartoms. Žmogus negali gyventi be tiesos ir autentiškų prasmių, o jaunuoliai, nors kartais atrodo apatiški ar nejautrūs, už tariamo abejingumo fasado dažnai slepia nerimą ir kentėjimą tų, kurie „jaučia per daug“ ir pernelyg stipriai, nesugebėdami įvardyti to, ką patiria.
Mokyti reiškia ugdyti asmenis klausytis savo širdies vidinės laisvės ir kritinio mąstymo perspektyvoje, kurioje tikėjimas ir protas vienas kito ne ignoruoja ar neigia, bet yra bendrakeleiviai nuolankiose ir nuoširdžiose tiesos paieškose. Dėl to ugdymas reikalauja sėjėjo kantrybės, nesitikint greitų rezultatų, gerbiant žmogaus augimo tempą. Ir svarbiausia – kaip moko J. Newmanas – meilės. Svarbu patiems būti Dievą mylinčiais liudytojais, kurie be moralizavimo ir be primetimo, nuosekliai ir nuolankiai savo gyvenimu parodo perduodamų dalykų vertę.
„Jūsų mokiniams nereikia iš anksto supakuotų atsakymų, bet artumo ir sąžiningumo iš suaugusiųjų, kurie autoritetingai ir atsakingai juos lydėtų, susidūrus su didžiaisiais gyvenimo klausimais. Jie prisimins tų žmonių akis ir žodžius, kurie mokėjo juose įžvelgti unikalią dovaną, rimtai vertino, nebijojo kartu su jais nueiti dalį kelio, parodydami, kad ir patys, vyrai ar moterys, yra ieškantys, mąstantys, gyvenantys, tikintys“, – sakė Leonas, pridurdamas, kad tai nesumažina būtinybės turėti gerą kompetenciją, paremtą aistra mokslui, kruopščiu kultūriniu ir pedagoginiu pasirengimu, nes katalikų religijos mokymas taip pat reikalauja žinių atnaujinimo, planavimo ir tinkamo žodyno. Audiencijos pabaigoje Leonas XIV palaimino jų dalyvius, jų šeimas, jų mokinius. (RK / Vatican News)
