Popiežius Angoloje: „Turite daug turtų, kurie negali būti nei parduoti, nei pavogti“
Oro uoste popiežių pasitiko Angolos prezidentas João Manuelis Gonçalvesas Lourenço. Vėliau prezidentūroje įvyko dar vienas oficialus popiežiaus susitikimas su valstybės vadovu. Po to Leonas XIV kreipėsi į Angolos politikus, verslo ir kultūros pasaulio atstovus, diplomatinį korpusą.
Angola, buvusi Portugalijos kolonija, 1975 m. paskelbė nepriklausomybę, tačiau iš karto prasidėjo ilgas pilietinis karas, trukęs net iki 2002 m., per kurį žuvo šimtai tūkstančių žmonių. Šiandien Angola yra didelių kontrastų šalis – ji turtinga gamtos ištekliais, tačiau nesugeba užtikrinti gyventojams gerovės. Šiems kontrastams, taip pat pareigai įveikti su žemės turtų eksploatavimu susijusią nelygybę ir korupciją daug dėmesio skirta ir pirmojoje į Angolą atvykusio popiežiaus kalboje.
„Jūsų tauta turi daug brangių dalykų, kurie negali būti nei parduoti, nei pavogti, – sakė popiežius Angolos politikams ir visuomenės atstovams. – Tačiau svarbiausia, kad jūsų tauta turi įgimtą džiaugsmą, kurio netgi sunkiausios gyvenimo aplinkybės nesugebėjo užgesinti. Jums nesvetimas skausmas, pasipiktinimas ir nusivylimas, tačiau, nepaisant visų sunkumų, džiaugsmas išlieka ir atgimsta. Jis atgimsta ypač tarp tų, kurių širdys ir protai nepasiduoda turtų apgaulei.“
Popiežius sakė, kad į šį pasaulio regioną nuo seno žiūrima kaip į vietą, iš kurios galima kažką pasigrobti. Tačiau šiandien jau laikas nutraukti šią išnaudojimo grandinę, kuri į šios šalies tikrovę ir patį gyvenimą žiūri kaip į prekę. „Noriu padrąsinti jau pasirinkusius gėrį, teisingumą, taiką, toleranciją, susitaikinimą, – sakė popiežius Leonas. – Taip pat noriu kartu su milijonais geros valios vyrų ir moterų, kurie yra didžiausias šio krašto turtas, melstis už atsivertimą tų, kurie renkasi priešingus kelius ir trukdo šio krašto harmoningam bei broliškam vystymuisi.“
„Kiek kančių, kiek mirčių, kiek socialinių ir aplinkos katastrofų sukelia išteklių eksploatavimo logika, skatindama tokį vystymosi modelį, kuris diskriminuoja žmones ir didina atskirtį, – sakė popiežius. – Afrika turi kuo greičiau įveikti konfliktų ir priešiškumo situacijas bei visus tuos reiškinius, kurie drasko daugelio šalių socialinį ir politinį audinį, skatindami neteisingumą ir skurdą.“
„Angola gali augti, tačiau pirmiausia jūs, turintys valdžią šalyje, turite tikėti, kad didžiausias turtas yra jos įvairovė, – kreipėsi popiežius į šalies valdžios ir visuomenės lyderius. – Nebijokite skirtingumo, negesinkite jaunimo vizijų ir senų žmonių svajonių, mokėkite valdyti nesutarimus, paversdami juos atsinaujinimo keliais. Bendrąjį gėrį iškelkite aukščiau už dalinį, niekada nepainiokite dalies su visuma.“
Despotai bei tironai, trokštantys valdyti žmonių kūnus ir sielas, nori, kad žmonės būtų pasyvūs ir klusnūs, kad jų gyvenimas liūdnai plauktų pasroviui. Kai žmogus liūdi, jis iš tiesų gyvena kaip baimės vergas. Nuoskaudos, bejėgiškumas skatina susvetimėjimą, nesidomėjimą bendruoju gėriu ir kitais žmonėmis, kenkia brolystei. Tačiau, sakė popiežius, iš šio susvetimėjimo gali išvaduoti džiaugsmas, kurį mes, tikintieji, pripažįstame esant Šventosios Dvasios dovana. Be džiaugsmo nėra atsinaujinimo; be vidinio gyvenimo nėra laisvės; be atvirumo kitiems nėra politikos; be rūpinimosi artimu nėra tikro teisingumo.
„Susivieniję jūs galite paversti Angolą vilties projektu“, – sakė popiežius ir patikino, kad Katalikų Bažnyčia nori prisidėti prie teisingo bendruomeninio gyvenimo skatinimo, nori, kad šalis augtų laisva nuo vergovės, kurią siekia primesti kai kurios turtingos, apgaulingus pažadus dalijančios grupės. Popiežius prašė pašalinti visas kliūtis visapusiškam žmogaus vystymuisi, neatstumti kenčiančiųjų, nes, nors pasaulis juos atmeta, Dievas juos išsirinko. (jm / Vatican News)
