Popiežius kartu su Angolos katalikais meldėsi Širdies Motinos šventovėje
Mušima – tai nedidelis Angolos miestelis maždaug už 100 km į pietryčius nuo sostinės Luandos. Ši vieta prie Kvanzos upės kranto beveik tris šimtmečius buvo vergų, gabenamų į Ameriką, surinkimo punktas. Šiame miestelyje portugalai XVII a. pastatė bažnyčią, dedikuotą Nekaltajai Pradėtajai Mergelei Marijai. Joje nuo seno gerbiama Dievo Motina, vadinama Mamã Muxima (vietine kimbundu kalba – „Širdies Motina“).
„Esame šventovėje, kurioje per šimtmečius daugybė vyrų ir moterų meldėsi tiek džiaugsmo valandomis, tiek liūdnais ir labai skausmingais šios šalies istorijos momentais, – popiežius kreipėsi į aikštėje prie šventovės vykusių pamaldų dalyvius. – Čia nuo seno Mamã Muxima tyliai sergi gyvą ir plakančią Bažnyčios širdį – širdį, sudarytą iš jūsų ir iš daugybės žmonių, kurie myli, meldžiasi, švenčia ir verkia, širdžių. Mamã Muxima visus priima, visų išklauso ir visus užtaria.“
Toliau savo kalboje popiežius priminė, kad šiomis savaitėmis Bažnyčia švenčia Velykų liturginį laikotarpį, tad ir per šias pamaldas Dievo Motinos šventovėje buvo apmąstomi Rožinio Garbės slėpiniai. „Kristus savo Prisikėlimu nugalėjo mirtį ir parodė mums kelią sugrįžti pas Tėvą. Kaip Marija, taip ir mes esame sukurti Dangui, ir siekiame Dangaus, žvelgdami į mūsų gerosios Motinos šventumo pavyzdį.“
„Rožinio malda ir mus įpareigoja mylėti kiekvieną žmogų motiniška širdimi, aukotis vieniems už kitus, ypač padėti labiausiai kenčiantiems. Šiandien, stovėdami priešais Mamã Muxima – Širdies Motiną, pasižadame sekti jos pavyzdžiu ir stengtis, kad būtų mylimas kiekvienas žmogus, kad nė vienam netrūktų meilės ir visko, kas būtina oriai gyventi ir būti laimingam – kad kiekvienas alkanas turėtų kuo pasisotinti, kad visi ligoniai gautų gydymą, kad vaikams būtų užtikrintas tinkamas išsilavinimas, kad senoliai galėtų ramiai gyventi.“
Popiežius atskirai kreipėsi į Angolos jaunimą: „Ypač jums, jaunuoliai, Dangaus Motina patiki didelį uždavinį kurti geresnį, svetingą pasaulį, kuriame nebebūtų karų, neteisybės, skurdo ir nesąžiningumo, kuriame Evangelija vis labiau formuotų širdis, įkvėptų bendras pastangas visų labui.“
Galiausiai popiežius prašė melstis už taiką visame pasaulyje: „Turi triumfuoti meilė, o ne karas! To mus moko Marijos širdis, visų mūsų Motinos širdis.“ (jm / Vatican News)
