Popiežiškosios Bažnyčios akademijos istorijoje – lietuviški pėdsakai
Vizito metu popiežius Leonas susitiko su akademijoje studijuojančių būsimų Bažnyčios diplomatų ir vadovų bendruomene, atidengė atminimo plokštę, antspaudavo jubiliejui skirtą Vatikano pašto ženklą, pasirašė į svečių knygą, pasveikino akademijos alumnus ir vadovus, akademijos administracinės komisijos ir jubiliejaus komiteto narius bei akademijos bendruomenę aptarnaujančias seseris – Švč. M. Marijos apaštališkosios bendruomenės vienuoles.
Tiek popiežius Leonas savo kalboje, tiek jį pasveikinęs Popiežiškosios Bažnyčios akademijos pirmininkas arkivyskupas Salvatore Pennacchio akcentavo akademijos alumnų kunigų bendruomenės daugiatautiškumą, konkrečiai liudijantį Bažnyčios visuotinumą, jos kultūrų turtingumą. „Akademiją baigusiųjų Bažnyčios diplomatų pašaukimas – susitelkti į bendrystės ir taikos tarnystę Šventojo Sosto diplomatinėse misijose ir Vatikano valstybės sekretoriate“, – patikino arkivysk. S. Pennacchio.
Priminsime, kad Popiežiškąją Bažnyčios akademiją yra baigę keturi Šventojo Sosto diplomatai lietuviai – trys buvę Vatikano diplomatinių misijų vadovai ir vienas tebeeinantis nuncijaus pareigas, įskaitant du kardinolus. Tai Audrys Juozas Bačkis, Vilniaus arkivyskupas emeritas, ir Rolandas Makrickas, Popiežiškosios Švč. M. Marijos Didžiosios bazilikos arkikunigas, Šventojo Sosto apaštališkasis nuncijus Ukrainoje arkivyskupas Visvaldas Kulbokas, einantis pareigas Kyjive be pertraukos nuo 2021 m. vasaros, ir 2010 m. miręs arkivyskupas Jonas Bulaitis, Londone gimęs ilgametis Švento Sosto diplomatas, 45 metus tarnavęs Vatikano diplomatinėse misijose.
Popiežiškąją Bažnyčios akademiją, iš pradžių vadinamą Kilmingųjų dvasine akademija, 1701 m. balandžio 25 d. įsteigė popiežius Klemensas XI. Jos statutas kelissyk atnaujintas popiežių Pijaus VI 1775 m., Leono XII 1829 m. ir Leono XIII 1879 m. Dabartinį akademijos vardą 1937 m. suteikė Pijus XI, nustatęs, kad Valstybės sekretorius yra Popiežiškosios Bažnyčios akademijos globėjas. Beje, popiežių Leoną per vizitą istorinėje akademijos būstinėje prie Švč. M. Marijos sopra Minerva bazilikos ir prie pat Panteono lydėjo Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas, kuris tą pačią dieną, balandžio 27-ąją, minėjo 46-ąsias kunigystės šventimų metines. 1945 m. popiežius Pijus XII, kuris penkerius metus dėstė Bažnyčios diplomatiją, suteikė akademijai naują ir tebegaliojantį statutą. Tiesa, 2025 m. balandžio 15 d. popiežius Pranciškus reformavo akademiją chirografu Ad istar Facultatis, naujai apibrėždamas kai kuriuos akademijos studentų, kaip būsimų Bažnyčios diplomatų, formacijos aspektus.
Popiežiškoji Bažnyčios akademija kasmet priima maždaug dvylika naujų studentų iš įvairių vyskupijų visame pasaulyje. Dabartiniu metu akademijos studentų bendruomenę sudaro 37 alumnai kunigai iš 28 kraštų. Šiemet pasibaigus mokslo metams vienuolika akademiją baigusių studentų išvys į paskirtas vietas vienerių metų misijų tarnystei. Po to jie bus skiriami nunciatūrų sekretoriais ir patarėjais kituose kraštuose. Kai kurie po tarnystės bent keliuose kraštuose ar Vatikano valstybės sekretoriate bus skiriami apaštališkaisiais nuncijais valstybėse ar tarptautinėse organizacijose. Pasak akademijos pirmininko, popiežiškieji atstovai yra pašaukti būti vilties ženklu įtampos ir konfliktų paženklintame pasaulyje tarnaudami Bažnyčios diplomatams būdingu įsiklausymo, pusiausvyros ir atsidavimo stiliumi.
Tai buvo antras Leono XIV apsilankymas akademijoje, tačiau primas po išrinkimo popiežiumi. Anksčiau jis vieną kartą joje lankėsi, kai ėjo Vyskupų dikasterijos prefekto pareigas. Paminėsime, kad Leoną XIV per jo vizitą pirmadienį Popiežiškojoje Bažnyčios akademijoje lydėjo neseniai paskirtas naujasis Popiežiaus namų prefektas ir buvęs šios akademijos alumnas arkivyskupas Petaras Rajičius, kurio diplomatinėje tarnystėje Lietuva užėmė reikšmingą vietą: jis du kartus tarnavo Šventojo Sosto diplomatinėje misijoje Lietuvoje: kaip nunciatūros patarėjas per pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį ir kaip apaštališkasis nuncijus nuo 2019 iki 2024 m. (SAK / Vatican News)
