Popiežius: „Viešpats nieko neatima, bet viską dovanoja“
„Ačiū už svetingumą! Pirmiausia noriu padėkoti visiems, kurie tarnavo ir tarnauja Evangelijai Angoloje: ačiū už šioje šalyje atliktą evangelizacijos darbą, už žmonių širdyse pasėtą Kristaus viltį, už meilę vargingiausiems. Ačiū, kad ištvermingai toliau prisidedate prie šios tautos pažangos, statomos ant tvirto susitaikymo ir taikos pagrindo“, – kalbėjo Šventasis Tėvas susitikimo dalyviams. Jis priminė, Viešpaties žodžius apie šimteriopą atlyginimą tiems, kurie viską palieka dėl Evangelijos, ir raginimą ištverti persekiojimus (žr. Mk 10, 29–30).
„Mielieji, Viešpats žino, su kokiu dosnumu priėmėte savo pašaukimą, ir yra dėmesingas tam, ką iš meilės jam darote, kad savo tautą maitintumėte Evangelijos tiesa. Verta visiškai atverti savo širdį Kristui!“– sakė Leonas. Bet, pasak jo, galime būti gundomi manyti, jog Viešpats kažką atima iš mūsų ir pradėti abejoti, ar verta jam įduoti mūsų gyvenimo vadeles. Tais momentais svarbu atsiminti – Viešpats nieko neatima ir viską dovanoja. Kas jam dovanoja save, gauna atgalios šimteriopai, Benedikto XVI žodžiais priminė Leonas, kreipdamasis ypač į jaunuolius, kurie rengiasi kunigystei ar vienuoliniam gyvenimui.
„Nebijokite pasakyti „Taip“ Kristui, visiškai priderinti savo gyvenimą prie jo gyvenimo! Nebijokite rytojaus: jūs visiškai priklausote Viešpačiui. Verta sekti paskui jį klusniai, neturte, skaisčiai. Jis nieko neatima! Vienintelis dalykas, kurį jis iš mūsų atima ir prisiima sau, yra nuodėmė. Taip, iš jo jūs gaunate viską: šią žemę ir šeimą, kurioje gimėte, Krikštą, kuris įterpė jus į didžiąją Bažnyčios šeimą ir savo pašaukimą. „Jam šlovė ir galybė per amžių amžius! Amen.“ (Apr 1, 6)“, – sakė Šventasis Tėvas. Pati didžiausia dovana yra pati Šventoji Dvasia, per Krikštą išlieta širdyse. Tokia dovana suteikia kilnumą ir tuo pat metu atsakomybę, pridūrė popiežius linkėdamas, kad jo klausytojai, Kristaus siunčiami ir remdamiesi Evangelija, kurtų laisvą, susitaikiusią, gražią ir didžią Angolos visuomenę.
„Labai svarbi šioje misijoje yra katechetų tarnystė! Būtent Afrikoje ji yra esminė Bažnyčios gyvenimo išraiška, kuri gali tapti įkvėpimo šaltiniu katalikų bendruomenėms visame pasaulyje“, – sakė popiežius užsimindamas apie keliasdešimties tūkstančių krašto katechetų indėlį.
„Viskas – jūsų, bet jūs patys – Kristaus. Praėjus penkiasdešimčiai metų nuo jūsų šalies nepriklausomybės paskelbimo, šie apaštalo žodžiai mums sako, kad Angolos dabartis ir ateitis priklauso jums, bet jūs priklausote Kristui“, – sakė Leonas. Pasak jo, visi krašto gyventojai turi teisę prisidėti prie jo kūrimo darbo, lygiai kaip ir naudotis jo gėrybėmis. Tačiau Kristaus mokiniai tai daro laikydamiesi artimo meilės įsakymo, elgdamiesi kaip Kristaus kūno nariai. Tai jų išskirtinumas ir uždavinys, kurio niekas negali pakeisti ir atimti. Taip elgdamiesi jie kurs bendruomenę iš vidaus ir kurs ją amžinybei. Kristaus mokiniams svarbu visada būti su juo vieningiems, visa kitą ateis savaime.
„Kokius kelius Viešpats atveria Bažnyčiai Angoloje? Jų bus tikrai daug! Stenkitės eiti visais jais! Tačiau pirmasis kelias – tai ištikimybė Kristui. Todėl toliau vertinkite nuolatinį ugdymą, budėkite, kad jūsų gyvenimas būtų nuoseklus, ir, ypatingai šiais laikais, ištvermingai skelbkite Gerają Naujieną apie taiką“, – sakė popiežius, ypač kreipdamasis į vienuolius.
„Pilypas jam sako: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums gana“. Jėzus taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti! Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą“ (žr. Jn 14, 8–9).
Šios eilutės, anot popiežiaus Leono, primena kontempliatyvios ir nuolatinės formacijos svarbą. Žinoma, gera pradinė formacija leidžia pažinti Kristų, tačiau reikia toliau eiti šiuo pažinimo keliu, kuris visų pirma yra vidinio gyvenimo nuoseklumas, taip pat visos kitos Dievo dovanos – literatūra, muzika, sportas, menai, o ypač malda ir kontempliacija. Be kontempliatyvaus matmens prarandame nuoseklumą ir sugebėjimą atspindėti Prisikėlimo galią, perspėjo popiežius cituodamas Pauliaus VI žodžius, jog šiandieninis žmogus labiau klausosi liudytojų, nei mokytojų.
Vyskupus, kunigus, vienuolius jis prašė puoselėti nuoširdžią ir skaidrią brolybės nuostatą, atsispiriant galios rodymo ir rėmimosi vien savimi tendencijoms, nesiekiant privilegijų ir neatsiskiriant nuo savo žmonių, ypač vargstančių. Jei jų misijai ir ištikimybei nepakeičiama vienuoliška ir kunigiška šeima, nepakeičiamos ir tos šeimos, kuriose visi gimėme bei išaugome. Bažnyčia labai vertina šeimos instituciją ir moko, kad šeima yra visų jos narių šventėjimo vieta.
„Daugeliui iš jūsų, neabejotinai, pašaukimo lopšys buvo būtent šeima, kuri vertino ir globojo ypatingo jūsų pašaukimo išsiskleidimą. Todėl jūsų artimiesiems nuoširdžiai dėkoju už tai, kad puoselėjo, rėmė ir saugojo jūsų pašaukimą. Tuo pačiu metu raginu juos visada padėti jums išlikti ištikimiems Evangelijai, nesiekti naudos iš tarnystės Bažnyčiai. Tegul jie remia jus savo maldomis ir įkvepia entuziazmo gerais tėvo ar motinos patarimais, kad būtumėte šventi ir niekada nepamirštumėte, jog, kaip ir Jėzus, esate visų tarnai“, – pabrėžė Leonas, pakartojęs, kad tai yra ir tarnystė taikai, vystymuisi, teisingumui, įskaitant pasmerkimą to, kas neteisinga.
„Susidūrę su sunkumais, prisiminkite angoliečių, čia gimusių ar iš užsienio atvykusių misionierių, vyrų ir moterų, didvyrišką tikėjimo liudijimą – jie turėjo drąsos paaukoti savo gyvybę už šią tautą ir už Evangeliją, rinkdamiesi verčiau mirti, nei išduoti Kristaus teisingumą, tiesą, gailestingumą, meilę ir taiką“, – sakė popiežius Angolos ganytojams, kunigams, katechetams, diakonams ir vienuoliams. (RK / Vatican News)
