Leonas XIV Pusiaujo Gvinėjoje. Susitikimas su prezidentu, politikais ir diplomatais
Kreipdamasis į Pusiaujo Gvinėjos valdžios ir visuomenės atstovus popiežius Leonas priminė šv. Jono Pauliaus II, jam lankantis šioje valstybėje, prezidentui ištartus žodžius, kad jo asmuo yra tarsi simbolinis centras, kuriame susipynė visos tautos laisvės, teisingumo, pagarbos kiekvieno asmens ir jų grupių teisėms, geresnių gyvenimo sąlygų, leidžiančių save realizuoti kaip žmones ir kaip Dievo vaikus, lūkesčiai. „Tai žodžiai, kurie išlieka aktualūs ir įpareigoja kiekvieną, kuriam patikėta viešoji atsakomybė“, – sakė Leonas, pridūręs, kad kaip Dievo širdis, taip ir Bažnyčios širdis yra atidi tam, kas vyksta Žemėje, milijonų moterų ir vyrų, už kuriuos Viešpats paaukojo gyvybę, džiaugsmams ir vargams.
Popiežius Leonas nubrėžė paraleles tarp šv. Augustino istorijos interpretacijos pagal dviejų miestų, Dievo ir žmogaus, modelį bei Pusiaujo Gvinėjos tikrovės. Pasak Šventojo Tėvo, kiekvienas žmogus savo kasdieniais pasirinkimais sprendžia, kuriam iš dviejų tuo pat metu koegzistuojančių miestų jis nori priklausyti: tam, kuriame vyrauja Dievo ir artimo meilė, ar tam, kur vyrauja išdidi savimeilė, griaunantis galios ir šlovės siekis. Pats naujajai Pusiaujo Gvinėjos sostinei suteiktas vardas, primenantis biblinę Jeruzalę – „Ciudad de la Paz“ („Taikos miestas“) – tarsi klausia sąžinių, kokiam miestui norime tarnauti.
Pasak Augustino, krikščionis yra pašauktas gyventi žmonių mieste, tačiau su į dangiškąjį miestą nukreipta širdimi ir protu. Kiekvienam gali būti naudinga senovės išmintis, kad mūsų gyvenimas Žemėje yra pereinamasis tarpsnis, padedantis suvokti skirtumą tarp to, kas išlieka, ir to, kas praeina, išsaugoti laisvę nuo neteisingo turto kaupimo bei galios iliuzijos. Antra vertus, krikščionis, gyvenantis žemiškajame mieste, nėra svetimas politiniam pasauliui ir civilinėje valdžioje stengiasi taikyti Šventojo Rašto įkvėptą krikščioniškąją etiką. Dievo miestas pateikia ne politinę programą, bet vertingų įžvalgų apie pagrindinius socialinio ir politinio gyvenimo klausimus, pažymėjo Leonas pakartodamas tai, ką sakė diplomatams Vatikane metų pradžioje (Kalba diplomatiniam korpusui, 2026 m. sausio 9 d.). Bažnyčios socialinės doktrinos tikslas – siekti spręsti problemas pirmiausia ieškant Dievo karalystės ir jos teisingumo, formuojant sąžines, pateikiant moralinius kriterijus ir etinius principus, gerbiant asmenų laisvę, tautų ir jų valdžių autonomiją. Problemos skiriasi, nes kiekviena karta yra nauja, su naujais iššūkiais, naujomis svajonėmis ir naujais klausimais. Antra vertus, dar Leonas XIII kalbėjo apie atskirties problemą, kuri dar labiau jaučiama mūsų laikais. Ją papildė paradoksas – žemės, maisto, būsto, oraus darbo trūkumas sugyvena su naujomis technologijomis, kurias išplatino globalios rinkos: ir vargšai naudojasi išmaniais telefonais, socialiniais tinklais, net dirbtiniu intelektu. Todėl civilinės valdžios institucijų ir geros politikos užduotis yra pašalinti kliūtis, trukdančias visapusiškam žmogaus vystymuisi.
Antra vertus, itin spartus technologijų vystymasis lėmė su žaliavų poreikiu susijusias spekuliacijas, nepaisančias tokių esminių dalykų kaip kūrinijos saugojimas, vietos bendruomenių teisės, darbo orumas ir visuomenės sveikatos apsauga. Kalbėdamas apie popiežius Leonas kaip savo pakartoja prieš metus mus palikusio popiežiaus Pranciškaus raginimą: „Šiandien turime pasakyti „Ne“ atskirties ir nelygybės ekonomikai. Tokia ekonomika žudo“ (Apaštališkasis paraginimas Evangelii Gaudium, 53). Popiežius Leonas taip pat atkreipė dėmesį, kad įvairios naujos technologijos kuriamos karo, o ne didesnių galimybių visiems sumetimais. Reikia naujos politinės atsakomybės, pagarbos institucijoms ir tarptautiniams susitarimams, be kurių žmonijos likimas rizikuoja būti tragiškai paveiktas.
„Dievas to nenori. Jo šventas Vardas neturi būti išniekinamas dominavimo, kitų paminimo ir diskriminacijos valios, jo niekada negalima minėti teisinant mirtį nešančius sprendimus ir veiksmus“, – sakė popiežius linkėdamas Pusiaujo Gvinėjai rinktis tokias vystymosi kryptis ir vaidmenį tarptautinėje scenoje, kurie tarnauja teisei ir teisingumui.
„Jūsų šalis yra jauna! Tikiu, kad Bažnyčioje rasite pagalbą ugdant laisvas ir atsakingas sąžines, su kuriomis galėsite kartu žengti į ateitį“, – sakė popiežius. Pasak jo, stipriųjų arogancijos žeidžiamame pasaulyje tautos alksta ir trokšta teisingumo. Tad reikia vertinti tikinčius taika ir drįstančius irtis prieš srovę su politika, kurios centre yra bendrasis gėris. Skubiai reikia naujų vizijų drąsos ir vietos bei pasitikėjimo jaunuoliams suteikiančio ugdymo pakto. Dievo miestas, taikos miestas, turi būti priimtas kaip iš aukštybių ateinanti dovana, į kurią turime nukreipti savo troškimus ir visus išteklius. Tai yra pažadas ir užduotis. (RK / Vatican News)
