Leonas XIV kreipėsi į Kamerūno valdžios ir pilietinės visuomenės atstovus

„Iš tiesų, gyvename laikais, kai plintantis pasidavimas ir bejėgiškumo jausmas gali paralyžiuoti atsinaujinimą, kurio poreikį tautos giliai jaučia. Kiek daug teisingumo alkio ir troškulio! Kiek daug įsitraukimo, vizijų, drąsių sprendimų ir taikos troškimo! Mano didysis troškimas – pasiekti visų, ypač jaunimo, pašaukto kurti, taip pat ir politikoje, teisingesnį pasaulį, širdis. Noriu parodyti ir valią stiprinti Šventojo Sosto ir Kamerūno Respublikos bendradarbiavimo ryšius, grindžiamus abipuse pagarba, kiekvieno žmogaus orumu ir religine laisve“, – kalbėjo popiežius, dėkodamas už priėmimą krašte, kurį dėl jo įvairovės galima pavadinti visos Afrikos miniatiūra. 

„Ši įvairovė nėra trapumas: tai – lobis. Ji yra brolybės pažadas ir tvirtas pagrindas, ant kurio galima statyti ilgalaikę taiką“, – pridūrė Leonas. Jis paminėjo savo pirmtakų – Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI – vizitus krašte bei jų kvietimus taikai, susitaikinimui, teisingumui, citavo šv. Augustino žodžius, jog valdyti turi reikšti tarnauti tiems, kurie valdomi. Šiandien būtų galima sakyti – tarnauti daugumai, krašto mažumoms ir jų harmonijai, pridūrė Leonas. 

Kamerūnas susiduria su tokiais pat iššūkiais, kaip ir daugelis kitų valstybių, įskaitant prievartos proveržius, atnešusius gyvybių praradimus, namų netekimą, vaikų negalėjimą lankyti mokyklos ir jaunuolių neviltį dėl ateities. Popiežius priminė savo kvietimą neginkluotai ir nuginkluojančiai taikai, pranokstantį dalinius interesus.  

„Neginkluota taika – nesiremianti baime, grasinimais ar ginklavimusi. Nuginkluojanti – sugebanti spręsti konfliktus, atverti širdis ir kurti pasitikėjimą, empatiją bei viltį. Taika negali būti redukuota į šūkius: ji turi būti įkūnyta tokiame asmeniniame ir instituciniame elgesyje, kuris atmeta bet kokią smurto formą. Taika nėra nustatoma dekretu: ją priimama, ja gyvenama. Tai Dievo dovana, kurią augina kantrus ir bendras darbas. Tai pirmiausia civilinių valdžios institucijų atsakomybė. Valdyti reiškia mylėti savo šalį ir kaimynines šalis. Ir tarptautiniuose santykiuose taip pat galioja įsakas: „Mylėk savo artimą kaip save patį!“ Valdyti reiškia iš tikrųjų klausytis piliečių, vertinti jų nuovoką ir gebėjimą prisidėti prie ilgalaikių problemų sprendimų kūrimo“, – kalbėjo Leonas Jaundės Kongresų rūmuose. 

Gyvybinę jėgą krašto sanglaudai teikia ir gyvybinga pilietinė visuomenė – o Kamerūne ji tokia yra, kaip liudija daugybė pasaulietinių ir religinių draugijų.

„Su dėkingumu norėčiau pabrėžti moterų vaidmenį. Deja, dažnai jos pirmosios tampa prietarų ir smurto aukomis, ir vis tiek yra nenuilstančios taikos kūrėjos. Jų indėlis į švietimą, tarpininkavimą ir socialinių ryšių atkūrimą yra neprilygstamas, jis padeda stabdyti korupciją bei piktnaudžiavimą valdžia. Ir dėl to sprendimų priėmimo procesuose jų balsas turi būti išklausytas“, – pridūrė Leonas. Pasak jo, skaidrumas viešuosiuose reikaluose ir teisinės valstybės principų laikymasis yra būtini norint atkurti pasitikėjimą. 

„Atėjo laikas drąsiai pažvelgti į save ir ryžtingai atlikti kokybinį šuolį. Teisingos ir patikimos institucijos tampa stabilumo ramsčiais. Viešoji valdžia turi būti tiltu, o ne susiskaldymo veiksniu, net ir ten, kur, atrodo, vyrauja nesaugumas. Saugumas yra prioritetas, tačiau jis visada turi būti užtikrinamas gerbiant žmogaus teises, derinant griežtumą ir dosnumą, ypatingą dėmesį skiriant labiausiai pažeidžiamiems. Tikra taika gimsta tada, kai kiekvienas jaučiasi saugus, išklausytas ir gerbiamas, kai įstatymas yra patikima apsauga nuo turtingesnio ir stipresnio savivalės“, – kalbėjo popiežius, pridūręs, kad taikos ir teisingumo įtvirtinimui reikia nutraukti korupcijos grandines, iškraipančias valdžią ir atimančias iš jos autoritetą. Reikia išlaisvinti širdį nuo to stabmeldiško pelno troškimo ir suprasti, kad tikrasis uždarbis yra visapusiškas žmogaus vystymasis – visų aspektų, kurie daro gyvenimą šioje žemėje palaiminimu, subalansuotas augimas.

„Kamerūnas turi žmogiškųjų, kultūrinių ir dvasinių išteklių, būtinų įveikti išmėginimus ir konfliktus bei žengti į bendrą stabilią ir klestinčią ateitį“, – įsitikinęs Leonas, taip pat priminęs investavimo į jaunimo ugdymą, profesinę formaciją, verslumo svarbą, kad jaunuoliams – visuomenės ir Bažnyčios ateičiai – neliktų tik smurto, priklausomybių ir kitų socialinių blogių alternatyva, kad išsiskleistų jų kūrybingumas, kad būtų sustabdytas talentų nukraujavimas į kitas planetos vietas.   

„Ačiū Dievui, Kamerūno jaunuoliams netrūksta gilaus dvasingumo, kuris atsispiria rinkos suvienodinimui. Tai energija, kuri suteikia vertę jų svajonėms, įsišaknijusioms pranašystėse, kurios maitina jų maldas ir širdis. Religinės tradicijos, kai jų neiškreipia fundamentalizmo nuodai, įkvepia taikos, teisingumo, atleidimo ir solidarumo pranašus“, – tęsė Leonas XIV, pabrėždamas religinių lyderių dialogo svarbą visuomenės sugyvenimui.   

„Katalikų Bažnyčia Kamerūne, per savo švietimo, sveikatos apsaugos ir labdaros veiklą, nori ir toliau tarnauti visiems piliečiams be išimčių. Siekdama remti žmogaus orumą ir susitaikymą ji nori lojaliai bendradarbiauti su civilinėmis institucijomis ir visomis krašto jėgomis. Kur įmanoma, ji nori stiprinti bendradarbiavimą su kitomis šalimis bei ryšius tarp visame pasaulyje gyvenančių kamerūniečių ir jų bendruomenių“, – užtikrino Leonas, melsdamas Dievo palaiminimo visiems kamerūniečiams, krikščionims ir ne, kad kurdami taikos ir teisingumo ateitį priimtų Dievo karalystę. (RK / Vatican News)