Leonas XIV Bamendoje: taikos nereikia išrasti – ją reikia priimti
Kalbama apie vadinamąją „anglakalbių krizę“ – apie įtampą tarp angliškai kalbančių šiaurės vakarų ir pietvakarių provincijų – Bamenda yra didžiausias miestas jose. 2016 m. ši krizė pagimdė separatistinį judėjimą, sukurstė ginkluotus susirėmimus. Antra vertus, regione taip pat gimė judėjimas už taiką, kuriame aktyviai veikia daug religinių lyderių ir vyresniųjų: katalikų, protestantų, musulmonų. Pirmasis popiežiaus Leono XIV susitikimas, įvykęs Bamendos Šv. Juozapo katalikų katedroje, buvo skirtas būtent jiems. Į Šventąjį Tėvą kreipėsi penki liudytojai. Tačiau prieš tai sveikinimo žodį tarė Bamendos katalikų arkivyskupas Andrew Nkea Fuanya.
„Mes džiaugiamės, nes šiuo krizės metu matome jus kaip taikos pasiuntinį, kaip susitaikinimo ambasadorių, kaip teisingumo rėmėją“, – sakė arkivyskupas. Pasak jo, popiežiaus buvimas guodžia, jo palaiminimai atneša taiką, o jo žodžiai yra tarsi patepimas ant kraujuojančiųjų žaizdų, ženklas, jog Dievas yra su savo tauta. „Dėl jūsų buvimo čia galiu drąsiai pasakyti: „Dabar yra metas taikai!“, – kalbėjo Bamendos katalikų ganytojas, priminęs daugybės žmonių kentėjimus per pastaruosius 8 metus – artimųjų, namų, darbo netekimą. Daug iškentė ir dvasininkai bei vienuoliai. Ir vis dėlto Bažnyčia tarp sužeistų, traumuotų žmonių toliau skelbia Evangelijos ir šviesios vilties žinią.
„Visų Šiaurės Vakarų ir Pietvakarių regionų tradicinių valdovų bei šių kraštų tradicijų saugotojų vardu norėčiau nuoširdžiai pasveikinti jus atvykus į Kamerūną ir Bamendą“, – sakė vietos mankonų genčių žmonių vyriausiasis tradicinis valdovas – fonas (tai reiškia „karalius“) – Fru Asaahas Angwaforas IV, pirmasis iš penkių liudytojų. Žmonės, tęsė karalius, yra dėkingi už Evangelijos žinią ir už kitus dalykus, kurios suteikė Bažnyčia.
„Didžioji dalis geriausių mokyklų ir kolegijų yra prižiūrimos Katalikų Bažnyčios, kaip ir ligoninės, našlaičių namai ir universitetai. Tikimės, kad per šias paslaugas Bažnyčia ir toliau gerins žmonių gyvenimą“, – sakė karalius. Kalbėdamas apie minėtą „anglakalbių krizę“, jis minėjo didelę jos kainą tradiciniams lyderiams, kurie yra lengvi taikiniai: kai kas prarado gyvybę, kai kas namus, kai kas ištremtas iš savo karalysčių. „Mes tvirtai tikime, kad jūsų buvimas padės į šiuos kenčiančius regionus sugrąžinti taiką“, – sakė Kamerūno mankonų valdovas.
Po jo krašto protestantų, anglikonų ir evangelikų vardu kalbėjo Kamerūno presbiterionų pastorius Fonki Samuelis Forba. Pasak jo, vienas iš regioną sukrėtusios krizės padarinių yra tai, kad ji suartino krikščionis ir musulmonus. „Persekiojimai ir kančios neatsižvelgia į tikėjimą, kilmę, kalbą, odos spalvą“, – sakė jis. Anot pastoriaus, sujungti bendros kančios regiono religiniai lyderiai, su Bamendos katalikų arkivyskupu priešakyje, daug kartų susitiko su valdžios atstovais ir separatistais. „Kai kaunasi du drambliai, daugiausia nukenčia žolė“, – citavo afrikietišką patarlę pastorius iliustruodamas paprastų žmonių kančias. „Kone visi čia susirinkę yra patyrę traumų, mums reikia tiek psichologinio, tiek dvasinio gydymo“, – sakė liudytojas vildamasis, kad popiežiaus vizitas padės pasiekti ilgalaikę taiką.
„Musulmonų bendruomenė džiaugiasi, kad esate čia kaip Dievo, kuris yra visko, kas gera, autorius, kuris atneša taiką ir myli visą žmoniją, atstovas“, – sakė Buea miesto pagrindinės mečetės imamas Mohamadas Abubakaras sveikindamas popiežių. „Šventasis Tėve, sveikas atvykęs, ir prašome, padėk mums vėl gyventi taikoje“, – sakė jis, paminėjęs kelis konkrečius epizodus, kuriuose musulmonų bendruomenės nariai neteko gyvybių, tačiau labai džiaugdamasis, kad konfliktas nevirto religiniu karu.
Po imamo į popiežių kreipėsi Šv. Onos kongregacijos narė s. Carine Tangiri Mangu, trumpai pristačiusi vienuolių darbą tarp vargstančiųjų ir papasakojusi apie ginkluoto pagrobimo patirtį, išgyventą su kita seserimi. Jos buvo išlaisvintos gana greitai, tačiau yra moterų vienuolių, kurios išgyveno dramatiškesnes patirtis. Paskutinis kalbėjo Denisas Salo, katalikas, trijų vaikų tėvas, nukentėjęs nuo kareivių ir nuo sukilėlių, netekęs daug draugų ir priverstas su visa šeima tapti pabėgėliu.
„Kaip pastebėjo vienas iš jūsų, šiuos Kamerūno regionus užklupusi krizė suartino krikščionių ir musulmonų bendruomenes labiau nei bet kada anksčiau. Jūsų religiniai lyderiai susibūrė į „Taikos judėjimą“, tarpininkaujantį tarp priešiškų pusių. Norėčiau, kad taip įvyktų daugelyje kitų pasaulio vietų! Palaiminti taikdariai! Bet vargas tiems, kurie manipuliuoja religija ir pačiu Dievo vardu siekdami savo karinių, ekonominių ir politinių tikslų, įstumdami tai, kas šventa, į tamsą ir purvą“, – sakė Leonas XIV kviesdamas labai branginti, pasitikint Dievu, tai, kuo susitikimo Bamendos katedroje dalyviai pradėjo dalytis tarpusavyje.
„Dėkoju visiems, ypač moterims pasaulietėms ir vienuolėms, kurios rūpinasi smurto traumuotais žmonėmis. Tai mažai pastebimas, bet milžiniškas darbas ir, kaip priminė sesuo Carine, jis taip pat yra pavojingas“, – tęsė Leonas, paminėjęs dramatišką kontrastą tarp griovimo, kuriam pakanka akimirkos, ir atstatymo, kuriam gali nepakakti viso gyvenimo. Taip pat tarp milijardų, išleidžiamų griovimui, kai tuo pat metu nerandama gydymui, švietimui ir atstatymui reikalingų išteklių.
„Grobstantys jūsų žemės išteklius paprastai didžiąją dalį pelno investuoja į ginklus, taip įsukdami nesibaigiantį destabilizacijos ir mirties ratą. Tai apverstas pasaulis, Dievo kūrinijos išnaudojimas, kurį turi pasmerkti ir atmesti kiekviena sąžinė. Turime ryžtingai pakeisti kryptį, iš tiesų atsiversti, kad pasuktume priešinga kryptimi, į tvarų ir turtinga žmonių brolybe kelią. Pasaulį siaubia saujelė tironų, o jį neša kartu daugybė vienas kitą remiančių brolių ir seserų!“, – sakė popiežius.
„Pažvelkime vieni kitiems į akis: mes esame ta milžiniška tauta! Taika nėra kažkas, ką turime išrasti: tai yra kažkas, ką turime priimti, pripažindami savo artimą broliu ar seserimi. Mes nesirenkame brolių ir seserų, o tiesiog turime vieni kitus priimti!“, – drąsino popiežius. (RK / Vatican News)
