Popiežius jaunuoliams: liudijimas – ne iš mūsų pačių, bet iš mūsų ryšio su Dievu
Pirmiausia kalbėjo Benjaminas, 22 metų monakietis medicinos studentas, aktyviai dalyvaujantis katalikiškų draugijų veikloje. Pasak jo, jis supranta vertę to, ką turi, įskaitant įsitikinimų laisvę. Antra vertus, pasaulyje netrūksta didelių sukrėtimų, kurie gali slopinti krikščionišką viltį. Po jo į Leoną kreipėsi 24 metų portugalas Andrea, pastebėjęs, jog gyvo tikėjimo viltis yra tikra, tačiau yra ir rizika jai išblukti dėl socialinių tinklų, darbo ir studijų rutinos. O draugystei su Kristumi išblėsus ateina tuštuma. Kaip išsaugoti gyvą ir tvirtą ryšį su Dievu? Trečiasis liudytojas – 25 metų Ethanas, dirbantis statybų sektoriuje, kuris baigė penkerių metų katechumeno kelią ir per šias Velykas priims Krikštą. Kaip kuo geriau priimti amžinąją Dievo meilę? Kaip apie ją liudyti, klausė jis. Galiausiai kalbėjo Sophie, 35 metų gydytoja, lankanti sunkius ligonius namuose. Ji tapo katechumene prieš 2 metus, pajutusi troškimą pažinti Kristų. Ir ji priims Krikštą per šias Velykas. Kaip nesustoti augti tikėjime ir meilėje, klausė ji.
Leonas XIV pasidžiaugė, kad susitikimas vyksta bažnyčioje, kurioje ypatingai atsimenami du jaunuoliai – pirmiausia šv. Devota, jauna pirmųjų amžių krikščionė, atsisakiusi išsižadėti tikėjimo ir dėlto nukankinta, ir mūsų laikų šventasis – jaunasis Karolis Akutis, apaštalavęs skaitmeninėje erdvėje.
„Mieli jaunuoliai, šie du šventieji mus drąsina ir ragina elgtis kaip jie. Minėjote, kad ir šiandien tikėjimas susiduria su iššūkiais ir kliūtimis, tačiau niekas negali užgožti jo grožio ir tiesos. Tai liudija daugybė įvairaus amžiaus vyrų ir moterų, ir jų skaičius vis auga, norinčių pažinti Viešpatį ir prašančių Krikšto“, – sakė popiežius.
Kaip nepasimesti, nenutolti, neprarasti tikėjimo gyvybingumo? Gyvenimo nuoseklumo šaknys glūdi širdyje ir yra Dievo dovana, priminė Leonas Milano arkivyskupo kardinolo C. M. Martini žodžius. Pasak popiežiaus, modernioji ir postmodernioji epocha mus praturtino daugybe gerų dalykų ir anksčiau neturėtomis galimybėmis. Bet yra iššūkių, kuriuos turime matyti ir vertinti blaiviai, įskaitant kone privalomą poreikį nuolat keistis, turiu omenyje madą, išvaizdą, santykių, idėjų ir netgi asmens matmenis, kurie sudaro jo tapatybę. Tuo tarpu tikrą pagrindą gyvenimui suteikia meilė. Ir jei tiesa, kad ji prašo atvirumo ir pasirengimo augti, tad ir keistis, taip pat tiesa ir tai, kad ji prašo ištikimybės, tęstinumo, pasirengimo kasdienei aukai. Ir einantys šiuo keliu patiria, kad tai teikia daug didesnę ramybę ir pilnatvės jausmą, nei tūkstančiai virtualių patiktukų.
Malda, adoracija, gelmė, tyla, be paviršutiniškos skubos, įsiklausymas į savo širdį ir Dievo balsą joje, rami ir sąžininga gyvenimo apžvalga – visa tai, pasak popiežiaus, gali būti atsakymai į katechumenų Ethano ir Sophie klausimus. „Nesirūpinkite, kaip arba ką kalbėsite, nes tą valandą jums bus duota, ką jūs turite sakyti. Tada jau nebe jūs kalbėsite, o jūsų Tėvo Dvasia kalbės jūsų lūpomis“, – priminė Viešpaties žodžius Leonas.
„Liudijimo ir vilties žodžiai bei veiksmai nėra improvizuoti ir ne mes juos duodame patys sau: jie kyla iš gilaus ryšio su Dievu, kuriame pirmiausia atrandame pamatinius atsakymus į savo gyvenimo klausimus. Jei kanalas jo veikimui mumyse yra atviras, jei vyksta abipusiai mainai, mes šį meilės ryšį paverčiame bendra ir visiems dalijama dovana, bei galime pasitikėti, kad reikiamu metu ateis teisingi žodžiai ir veikimui reikalinga jėga“, – sakė Leonas.
„Mieli jaunuoliai, nebijokite dovanoti viską – savo laiką, savo jėgas – Dievui, broliams ir seserims, eikvotis dėl Viešpaties ir kitų. Tik taip patirsite vis naują gyvenimo skonį ir vis gilesnę gyvenimo prasmę. Pasauliui reikia jūsų liudijimo, kad įveiktų dabartinio laiko pasimetimą ir įveiktų jo iššūkius, o svarbiausia – kad vėl atrastų gerąjį Dievo ir artimo meilės skonį“, – drąsino Šventasis Tėvas. (RK / Vatican News)
