Popiežius: išpažintis sutaikina su Dievu, su Bažnyčia, su kitais ir su savimi
Kovo 9–13 dienomis vykusius kursus surengė Apaštališkoji penitenciarija. Kursai, kasmet rengiami nuo 1990 m., pirmiausia skirti kunigams, pradedantiems pastoracinę tarnystę, taip pat seminaristams, besirengiantiems kunigystės šventimams.
Kursuose dalyvavusiems kunigams ir rengimąsi kunigystei baigiantiems seminaristams sakytą kalbą popiežius pradėjo konstatavimu, kad šiais laikais vis mažiau žmonių eina išpažinties. Susidaro įspūdis, kad Bažnyčios saugomi neišsemiami Dievo gailestingumo lobiai lieka nepanaudoti. Krikščionys neretai ilgą laiką lieka nuodėmės būsenoje, neskuba su tikėjimu ir nuolankia širdimi atsiklaupti prie klausyklos ir priimti Prisikėlusio Viešpaties dovaną.
„Mielieji jaunieji kunigai ir kandidatai į kunigus, – kreipėsi popiežius į kursų dalyvius, – visada atsiminkite, kokią kilnią užduotį jums per Bažnyčią patiki pats Kristus – per Susitaikinimo sakramento šventimą atkurti žmogaus vienybę su Dievu. Uoli ir ištikima tarnystė švenčiant šį sakramentą – tai kunigo gyvenimo išsipildymas. Iš tiesų, kiek daug kunigų pasiekė šventumą tarnaudami klausykloje! Prisiminkime šv. Joną Mariją Vianėjų, šv. Leopoldą Mandićių, šv. Pijų iš Pietrelčinos bei palaimintąjį Mykolą Sopoćko.“
Per Susitaikinimo sakramentą atkuriama nuodėmės pažeista žmogaus vienybė su Dievu ir vienybė su Bažnyčia, kuri yra mistinis Kristaus Kūnas. Dėl to, kai per sakramentinę išpažintį atgailaujantysis susitaiko su Dievu ir Bažnyčia, sustiprėja ir pati Bažnyčia, kuri praturtėja nuodėmių atleidimą gavusių savo vaikų šventumu. Popiežius prašė jaunų kunigų atsiminti, kad tarnystė klausykloje – tai indėlis į visos Bažnyčios šventumą, o kartu ir indėlis į visuomenės ir pasaulio darnos ir taikos stiprinimą.
Per sakramentinę išpažintį atkuriama vienybė su Dievu ir Bažnyčia taip pat padeda atkurti žmogaus vidinę vienybę, kuri šiandien yra taip reikalinga. Mūsų laikais įsivyravęs nežabotas konsumizmas labai dažnai netęsi žmonėms duodamų greitos ir lengvos laimės pažadų, stumia į nusivylimą ir frustraciją, iš kurių gali išvaduoti per išpažintį patiriamas Dievo gailestingumas. Šia prasme Susitaikinimo sakramento šventimas – tai ir evangelizacija. Suprasdamas savo ribotumą žmogus širdyje kelia egzistencinius klausimus, į kuriuos tik Kristus gali duoti atsakymą.
Pasak popiežiaus, žmogaus vienybė su Dievu, su Bažnyčia ir su savimi pačiu yra taikos tarp žmonių ir tautų prielaida. Tik susitaikinęs žmogus gali gyventi be ginklų ir skatinti kitus nusiginkluoti. Kas atideda puikybės ginklus ir leidžia Dievo atleidimui save atnaujinti, tas skatina susitaikinimą kasdieniame gyvenime.
Galiausiai popiežius ragino ir pačius kunigus bei būsimuosius kunigus patiems dažnai priimti Susitaikinimo sakramentą, kad jie patys būtų pirmieji Dieviškojo Gailestingumo gavėjai, kurio tarnai jie yra arba kuriais greitai taps. (jm / Vatican News)
