Leonas XIV: teisė padeda kurti bendrystę ir vienybę
Šventasis Tėvas padėkojo už diskretišką ir tylų darbą, kuris užtikrina gerą institucinį Vatikano miesto valstybės veikimą ir ją palaikančios juridinės tvarkos patikimumą. Tuo pat metu popiežius pasidalijo keliomis įžvalgomis apie tai, kad teisingumo suvokimas negali būti apribotas vien pozityvios teisės techninėmis kategorijomis. Bažnyčios veikimą kreipiančios misijos šviesoje teisingumas yra tvarkingos meilės išraiška, kuri saugo ir remia bendrystę.
Popiežius priminė šv. Augustino įžvalgą, kad visuomenės tvarka gimsta iš meilės tvarkos. Kai meilės tvarka yra teisinga, kai Dievas centre, kai pripažįstamas artimo orumas, tada visas asmeninis ir visuomeninis gyvenimas pasuka teisinga kryptimi.
Leonas citavo ir šv. Tomą Akvinietį, kuris teologiškai apmąstydamas romėnišką teisę nurodė, kad teisingumas yra nuolatinė ir nepertraukiama valia duoti kiekvienam tai, kas jam priklauso. Šis Bažnyčios mokytojas pabrėžia pastovų ir objektyvų teisingumo pobūdį, nepriklausantį nuo momentinių interesų, įsišaknijusį tiesoje apie kiekvieną žmogų ir bendrojo gėrio siekime.
Krikščioniškos minties apie juridinę tvarką tradicija tampriai susiejo teisingumą ir artimo meilę. Pasak šv. Augustino, kur tobula meilė, ten ir teisingumas tobulas. O ten, kur nėra tikro teisingumo, nėra ir autentiškos teisės, nes pati teisė kyla iš kiekvieno žmogaus buvimo tiesos ir orumo pripažinimo.
Taip suvoktas teisingumas yra viena iš pagrindinių dorybių, kviečianti, pasak Katekizmo, gerbti kiekvieno žmogaus teises, o jų tarpusavio santykiuose pasiekti tokios darnos, kuri vienodai atsižvelgtų į visus žmones ir į jų bendrą gėrį (žr. KBK, 1807 sk.). Tokiu būdu atsiveria kelias meilei, nes tik tada, kai santykiai yra sutvarkyti pagal tiesą, tampa įmanoma toji bendrystė, kuri yra aukščiausias meilės vaisius. Teisingumo atkūrimas tampa meilės, kuri yra Dvasios dovana ir vienybės Bažnyčioje principas, atsiradimo sąlyga. Meilė ir tiesa negali būti atskirtos: tik mylėdami pažįstame tiesą, o meilė tiesai veda prie meilės, kaip tiesos išsipildymo, atskleidimo.
Dėl šios priežasties teisingumas, kai jis vykdomas išlaikant pusiausvyrą ir ištikimybę tiesai, tampa vienu iš tvirčiausių bendruomenės vienybės veiksnių. Jis ne skaldo, o stiprina žmones siejančius ryšius ir padeda kurti tą abipusį pasitikėjimą, kuris daro įmanomą tvarkingą bendrą gyvenimą.
Vatikano miesto valstybėje, kurios santvarka, įskaitant tarptautinį Šventojo Sosto nepriklausomumą, tarnauja Petro įpėdinio misijai, teisingumo vykdymas itin svarbus. Jis neapsiriboja ginčų sprendimu, bet prisideda prie teisinės tvarkos ir institucijų patikimumo apsaugos. Procedūrinių garantijų gerbimas, teisėjo nešališkumas, teisė į gynybą ir protinga teismo proceso trukmė nėra tik techniniai teismo proceso įrankiai. Tai yra sąlygos, dėl kurių teisminės funkcijos vykdymas įgyja ypatingą autoritetą ir prisideda prie institucinio stabilumo. O teisminis procesas nėra vien vieta, kurioje susiduria priešingi reikalavimai, jis tampa tvarkinga erdve, kurioje, per reguliuojamą šalių diskusiją ir nešališką teisėjo įsikišimą, nesutarimai sugrąžinami į tiesos ir teisingumo ribas.
Teisingumas Bažnyčioje yra ne vien techninis normų pritaikymas, bet ir tarnystė Dievo tautai. Tam reikalinga ne tik teisinė kompetencija, bet ir išmintis, pusiausvyra bei nuolatinis meilingas tiesos ieškojimas. Kiekvienas sprendimas, kiekvienas procesas ir kiekvienas nuosprendis turi atspindėti Bažnyčios gyvenimo šerdyje esantį tiesos ieškojimą. Kai teisingumas vykdomas sąžiningai ir ištikimai tiesai, jis tampa stabilumo ir pasitikėjimo veiksniu visuomenėje, o to natūrali pasekmė – vienybė.
„Todėl toliau vykdykite šią tarnystę sąžiningai, apdairiai ir evangeliškai. Tegul teisingumas visada būna apšviestas tiesos ir lydimas gailestingumo, nes jų abiejų pilnatvė yra Kristus“, – audiencijos dalyviams linkėjo popiežius. (RK / Vatican News)
