Leonas XIV Monako kunigaikščių rūmuose: „Niekas nėra gaunama tuščiai!“
„Prie Viduržemio jūros prisiglaudęs ir tarp vieningos Europos šalių-kūrėjų įsiterpęs jūsų kraštas, per savo nepriklausomybę turi susitikimo ir socialinės draugystės, kuriems šiandien grasina plačiai paplitusi uždarumo ir savipakankamumo atmosfera, pašaukimą. Mažumo dovana ir gyvybingas dvasinis paveldas įpareigoja tarnauti teisei ir teisingumui tuo, ką turite, ypač šiuo istoriniu momentu, kai jėgos demonstravimas ir savivalės logika žaloja pasaulį ir griauna taiką. Kaip žinote, Biblijoje istoriją kuria mažieji!“, – sakė Šventasis Tėvas, kreipdamasis į kunigaikštį ir Kunigaikštystės gyventojus, susirinkusius aikštėje priešais rūmus.
„Dievo akyse niekas nėra gaunama tuščiai!“, – sakė Leonas XIV, primindamas palyginimą apie talentus: tai, kas mums buvo patikėta, neturi būti užkasta po žeme, bet panaudota ir padauginta Dievo Karalystės perspektyvoje. Tai platesnis už privatų gyvenimą horizontas, bet ir ne utopinis. Dievo Karalystė, kuriai Jėzus atidavė savo gyvenimą, yra arti, nes ji ateina tarp mūsų ir sukrečia neteisingas galios schemas, nuodėmės struktūras, kurios atveria bedugnes tarp vargšų ir turtingų, tarp privilegijuotųjų ir atstumtųjų, tarp draugų ir priešų. Kiekvienas talentas, kiekviena galimybė, kiekvienas mūsų rankose esantis gėris turi visuotinę paskirtį, iš vidaus kylantį poreikį būti ne vien turimu, bet ir perskirstytu.
Todėl Jėzus mus moko melstis: „Kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien“ (Mt 6, 11) ir tuo pačiu metu kviečia: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo“ (Mt 6, 33). Ši laisvės ir dalijimosi logika yra palyginimo apie visuotinį teismą, kurio centre yra vargšai, pagrindas: Kristus Teisėjas, sėdintis soste, tapatinasi su kiekvienu iš jų (žr. Mt 25, 31–46).
Paminėjęs, kad katalikybė Monake yra valstybės religija, popiežius nurodė, kad Jėzaus viešpatavimas turi virsti krikščionių įsipareigojimu virsti brolių ir seserų karalyste, kurioje jis savo buvimu ne prislegia, bet pakelia, ne atskiria, bet sujungia, ir visada, bet kuriuo metu ar aplinkybėmis, su meile ginti kiekvieną žmogiškąjį gyvenimą. „Dėl tokio gilaus Monako Kunigaikštystės ryšio su Romos Bažnyčia patikiu jai ypatingą užduotį – gilinti Bažnyčios socialinę doktriną bei kurti geras vietines ir tarptautines praktikas, kurios atskleistų jos transformuojančią jėgą. Net ir mažai religingoje, labai sekuliarioje kultūroje socialinio Magisteriumo būdas sugretinti problemas gali apreikšti iš Evangelijos sklindančią šviesą mūsų laikais, kai daug žmonių sunku išsaugoti viltį“, – sakė Leonas. (RK / Vatican News)
